 |
Rugsėjo 15 dieną bus minima pasaulinė limfomos, vienos iš kraujo vėžio formų, diena, kuria, kaip teigia gydytojai, vis dažniau suserga ir jauni žmonės.
Limfoma – viena labiausiai plintančių kraujo vėžio rūšių, kasmet pasaulyje nusinešanti daugiau nei 200 000 gyvybių. Apmaudžiausia, kad ši ligų grupė dažniausiai per vėlai diagnozuojama, todėl, kad apie ją žmonės žino per mažai.
2015 metų duomenimis, mūsų šalyje piktybine limfoma serga apie 7500 žmonių. Dėl visuomenės senėjimo piktybinių ligų kreivė neišvengiamai kopia į viršų, tad ir susirgimų limfoma skaičius didėja kasmet – pastaruoju metu įvairių rūšių limfoma kasmet suserga apie 500 naujų pacientų. Tiesa, per pastaruosius 15 metų sergančiųjų kraujo vėžiu išgyvenamumas Lietuvoje gerėjo. Šiandien galima pasidžiaugti, kad efektyvi biologinė terapija tapo prieinama didžiajai daliai sergančiųjų limfoma, o tai padėjo ženkliai pagerinti gydymo rezultatus. Gydant dažniausiai pasitaikančią limfomos rūšį – difuzinę didelių B ląstelių limfomą – darbingo amžiaus pacientų iki 60 metų grupėje pasveikimo tikimybė jau viršija 80 proc.
Limfoma – limfinės sistemos piktybinis navikas, eigoje galintis pažeisti ir kitus organus. Pirmieji limfomos požymiai dažnai būdingi daugeliui susirgimų. Limfmazgių padidėjimas - pirmasis jos požymis (limfmazgiai dažnai būna neskausmingi, neparaudę, ir jei nėra akivaizdžios priežasties – įdrėskimo, infekcijos, dėl ko jie galėjo padidėti, tai galėtų signalizuoti apie limfomą).
Kiti galimi simptomai: stiprus prakaitavimas arba karščiavimas, ypač nakties metu; nepaliaujamas viso kūno niežulys; apetito netekimas, svorio kritimas arba nuovargis; pasikartojantis kosulys arba dusulys. Vaikams gali atsirasti kosulys arba kvėpavimo sutrikimai. Taip pat jie gali jausti pilvo skausmą. Kartais vaikams apčiuopiamas darinys pilvo srityje.
Limfomos skirstomos į dvi pagrindines rūšis: Hodžkino (sudaro tik apie 8 proc. visų limfomų) ir ne Hodžkino. Hodžkino limfoma būdingesnė jaunesniems žmonėms (amžiaus vidurkis 20-30 metų), dažniausiai pažeidžianti limfmazgius, dažniau viršutinėje kūno dalyje. Lietuvoje 2011 metais diagnozuoti 55 Hodžkino limfomų atvejai (Nacionalinio vėžio instituto duomenys).
Ne Hodžkino limfomomis dažniausiai suserga vyresnio amžiaus žmonės (amžiaus vidurkis 60-65 metai). Lietuvoje 2011 m. diagnozuota 420 šios ligos atvejų (Nacionalinio vėžio instituto duomenys). Jus gydantis gydytojas gali paaiškinti, kokio tipo limfoma diagnozuota. Dažniausiai limfomos tipas nustatomas operacijos metu pašalinus pažeistą limfmazgį (tokia procedūra vadinama biopsija) ir ištyrus jį mikroskopu.
Kiekviena limfoma turi kelias stadijas. Pradžioje ji būna vienoje vietoje (nustatoma pirma arba antra stadija), o paskui per kraują patenka į visus organus. Todėl limfomos dažnai diagnozuojamos trečioje ar ketvirtoje stadijoje. Jos būna išplitusios į kepenis, blužnį, kaulų čiulpus ir kt. organus. Skirtingos rūšies limfomos progresuoja skirtingai: vienos išplinta per dienas ir savaites, kitos plinta metų metais.
Nors pasaulio mokslininkai nuolat atlieka tiriamuosius darbus, skirtus limfomų priežastims atrasti, jos vis dar nežinomos. Limfoma, kaip ir kiti piktybiniai navikai, nėra infekcinė liga ir nuo kito žmogaus ja neužsikrečiama.Dažnai liga atsiranda nei iš šio, nei iš to, be jokios aiškios priežasties. Todėl galimybė visiškai save apsaugoti ar anksti nustatyti ligą yra ribota. Jei kai kuriais atvejais gydytojai gali patarti, kad norint sumažinti tikimybę susirgti, reikia sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems, limfomos atveju iš esmės negalima nieko numatyti.