Šv. Balbina Romos Martirologijoje minima kovo 31 d.
Pirmoji dalis Balbinos nekrologo, pasakojanti apie jos krikštą Romoje, buvo paimta iš legendų apie šv. Aleksandrą, Evencijų, Teodulą, Ermetą ir Kviriną. Balbina pristatoma kaip kankinio Kvirino dukra, tačiau ši giminystė nėra pagrįsta istoriniais šaltiniais. Antroji dalis skirta jos laidotuvėms Apijos kelyje (Via Appia), vėliau buvo pridėta Adono, todėl anksčiau minėtose legendose nerandama jokios nuorodos apie tai. Iš pradžių Balbina nebuvo minima kaip šventoji ir apie ją neužsimenama Jeronimo Martirologijoje. Floro Martirologijoje ji minima sausio 18 d. Adonas ją mini kovo 31 d., pridėdamas, kad ji palaidota kapinėse Apijos kelyje; kadangi buvo kankinio Kvirino dukra, tikriausiai buvusi palaidota netoli jo.
Legendomis apipintas Balbinos gyvenimas pasiekia mus per dvi kankinysčių istorijas: pirmoji yra Aleksandro kankinystė, kurioje supainiotas popiežius Aleksandras su bendravardžiu nežinomu kankiniu, antroji yra Balbinos ir Hermio kankinystė, prijungta prie Aleksandro kankinystės istorijos. Pasak šių dviejų legendų, Balbina buvusi kankinio Kvirino duktė, kurį, atsivertusį į krikščionių tikėjimą, pakrikštijo popiežius Aleksandras. Balbinai sunkiai susirgus, tėvas nunešė ją pas popiežių, kuris tuo metu kalėjo, ir ji pasveiko.
Kadangi buvo kilminga ir turtinga, jai piršosi daugybė jaunikių, tačiau ji norėjusi likti ištikima savo pašaukimui. Suimta kartu su tėvu imperatoriaus Adriano (117-35) įsakymu, kankinta ir nukirsdinta.
Vėliau Romoje, Aventine, pastatyta Šv. Balbinai dedikuota bažnyčia.