2015-aisiais sukako keturiasdešimt metų nuo Biologinių ir toksinių ginklų konvencijos pasirašymo ir įsigaliojimo 1975 metais. Šis susitarimas, kartu su Branduolinių ginklų neplatinimo sutartimi ir Cheminių ginklų konvencija, padėjo tarptautinio saugumo pamatus, kalbant apie masinio naikinimo ginklus.
Lapkričio 7–ąją Ženevoje prasidėjo aštuntoji Biologinių ginklų konvencijos peržiūros konferencija, kurioje apžvelgiamos valstybių pateiktos ataskaitos, Konvencijos punktų realizavimas ir naujos problemos.
O tarp šių pirmiausia yra galimas mokslo ir technologijų pažangos panaudojimas ginklams kurti, apeinant Konvencijoje numatytus saugiklius. Šis aspektas Peržiūros konferencijos išvakarėse buvo pabrėžtas įvairių ekspertų ataskaitose. Kasmet biologijos mokslų disciplinose yra padaroma svarbių atradimų ir sukuriama naujų technologijų, kurios pritaikomos nuo žemės ūkio iki žmogaus smegenų. Antra vertus, interneto ir atviro mokslo eroje vis daugiau žinių yra lengvai pasiekiamos, kaip ir kadaise brangi ar reta laboratorinė įranga. „Kiekvienas infekcinis veiksnys ar toksinis chemikalas teoriškai gali būti perdirbti į sąmoningai naudojamą ginklą“, - rašoma Pasaulinės sveikatos organizacijos atmintinėje. Galima pridurti, kad tokiam ginklui pervežti ar paskleisti visai nereikia priemonių, kurios tradiciškai asocijuojasi su žodžiais „ginklas“ ar „karas“, pavyzdžiui, karinių mašinų ar bombų.
Atsiranda naujų grėsmių, kurios nebuvo numatytos Konvencijos sudarymo metu. Tad kyla rizika, kad Biologinių ginklų konvencija ir jos sukurtas kontrolės mechanizmas nebesugebės veiksmingai užtikrinti saugumo šioje srityje.
Apie tai, pirmąją Peržiūros konferencijos dieną, kalbėjo ir Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų ir kitose tarptautinėse organizacijose Ženevoje arkivyskupas Ivanas Jurkovičius. Pasak jo, „mokslo ir technologijų pažanga, tarptautinis bendradarbiavimas ir pagalba yra glaudžiai tarpusavyje susiję, yra pačioje Biologinių ginklų konvencijos šerdyje. Tuo metu, kai mes esame įspūdingų proveržių gyvybės moksluos, genetinėje inžinerijoje ar sintetinėje biologijoje, liudininkai, Biologinių ginklų konvencija turi veikti greitai besikeičiančiame moksliniame ir technologiniame kontekste. Ši pažanga suteikia teigiamų galimybių taikiam panaudojimui, gydyti ligas ar saugoti aplinką. Tačiau tas pats pažinimas ir ta pati įranga gali būti lengvai panaudota piktiems ketinimams. Dėl šio dvigubo panaudojimo galimybės yra būtina sisteminė ir periodiška mokslo ir technologijos peržiūra pagal Biologinių ginklų konvenciją, jei norime išvengti jos tapimo nereikšminga“.
Arkivyskupas Jurkovičius priminė pačioje konvencijoje įrašytą punktą, kad grėsmių kontrolė turi būti suderinta su teise dalintis įranga, medžiagomis, moksline ir technologine informacija apie bakterinius ir toksinius veiksnius taikiais tikslais.