„Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio.
Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. Paikosios sakė protingosioms: 'Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta'. Protingosios atsakė: 'Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite'. Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: 'Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!' O jis atsakė: 'Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!' Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“.
Skaitiniai G (pasirinktinai):
Išm 4, 7–15: Sulaukti senatvės – tai kilniai gyventi
arba 2 Mak 12, 43–46: Jis pasielgė labai gerai ir kilniai, kadangi galvojo apie prisikėlimą
Ps 23, 1–3. 4. 5. 6. P.: Nė keliaudamas slėniu tamsiausiu, aš nebijosiu, nes tu drauge būsi.
arba Ps 103, 8. 10. 13–14. 15–16. 17–18.Viešpats išgelbi teisiuosius.
Rom 5, 5–11: Nuteisinti jo krauju, mes būsime jo išgelbėti nuo rūsčios bausmės
arba Rom 6, 3–9: Pradėkime gyventi atnaujintą gyvenimą
Mt 25, 1–13: Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!
arba Lk 12, 35–40: Ir jūs būkite pasirengę
Evangelijos skaitinį komentuoja Ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD
Šiandienos liturgijoje prisimename mūsų iškeliavusius artimuosius, kurie jau yra pas Viešpatį, tačiau dar negali visiškai įžengti į Amžinybės pilnatvę. Tai gali mus liūdinti, tačiau Jėzaus žodžiai Evangelijoje teikia viltį ir guodžia: Jo ryšys su Tėvu yra mūsų santykio su Jėzumi versmė. Girdime neįtikėtiną pažadą ir dovaną, palaipsniui atskleidžiamą Slėpinį: Tėvo švelnumą, meilę ir atjautą; Tėvo, kuris patiki mus Jėzui, idant per Jo kančią ir prisikėlimą mes galėtume paveldėti amžinąjį gyvenimą. Jėzus sako nenusigręšiąs nuo mūsų, nes Tėvas yra Jam mus atidavęs. Jėzus kaip Tėvas laukia ir ilgisi mūsų sugrįžimo, atsigręžimo į Jį. Tą viltį ir žinią primena mums šiandienos šventė, kad po visų kentėjimų, šio gyvenimo sumaišties Tėvo prieglobstyje mus pasitiks Jėzus.
Melskime malonės, kad vis eitume pas Viešpatį, gerais ir sunkiais laikais. Lai niekuomet neatsiskirsime nuo Jo meilės, kad Juo pasitikėdami drauge su jau iškeliavusiaisiais būtume nuvesti į tą garbę, kuri pažadėta Jėzumi pasikliaujantiems.
Bernardinai.lt