sūnus palaidūnas
vis
svetimesnės
darosi iliuzijos
o kūno kambary
užgimęs tikrovės
ilgesys ilgesnis
už patį kelią
kurį atpažinę
numinti sandalai
patys suskaičiuos
kilometrus
iki tėvo
vynuogyno
durų
kišenėlės
I
cenzūros neliko
bet vis atsiranda
kas rašo sau
į kišenę
II
kabo koridoriuje
džinsinis švarkas
su daug kišenių:
kiekvienas žmogus –
egzistencinė
kišenėlė
III
ir didelės kišenės
ir mažos kišenėlės
kaupia mūsų
atmintį
IV
tingus žuvėdros
sklandymas ore:
yra gyvenime
vaizdų kurių
neįsidėsi sau
į kišenę
...
už šitą eilėraštį
svarbiau tik yra
kaip nepamiršti
paimti kuprinę
prieš išeinant
kartu su vaiku
į sporto būrelį
