 |
Dr. Dag’o Hammarskjöld’o (1905-1961), Nobelio taikos premijos laureato, antrojo JTO generalinio sekretoriaus, krikščionio mistiko 55-osioms žūties metinėms paminėti…
Esu nešamas tolyn
Į nežinomą kraštą.
Žemė sunkėja,
Oras vis labiau geliančiai šaltas.
Mano nežinomo tikslo vėjas
Virpina stygas
Lūkesčiuose.
Vis klausiu:
Ar nuvyksiu kada nors ten?
Kur gyvenimas skamba
Aiškia tyra nata
Tyloje.
(1925)
Ar tai naujas kraštas
Kito pasaulio realybėje nei
Ta Diena?
Ar aš gyvenau ten,
Prieš tą Dieną?
Pabudau
Įprastą rytą pilkoje šviesoje
Spindinčioje iš gatvės
Pabudau –
Iš tamsiai mėlynos nakties
Virš medžių juostos
Su mėnesiena virš dykynės
Ir kalnų keteromis šešėlyje.
Prisiminiau
Kitus sapnus,
Prisiminiau
Tą patį kalnų kraštą:
Porą kartų buvau ant tų keterų,
Stovėjau prie tolimiausiojo jo ežero
Ir kilau upe
Link jos ištakų.
Metų laikai keitėsi
Ir šviesa
Ir oras
Ir valanda.
Tik kraštas tas pat.
Ir aš pradėjau pažinti žemėlapį,
Ir kryptis. (1961 08 24)
... ... ...
Tai vieno žmogaus įrašai jo dienoraštyje. Pirmąjį įrašą jame parašė tik draugams ir savo šeimai pažįstamas jaunuolis, o antrąjį (paskutinįjį, likus 25 dienoms iki savo žūties) – pasaulinio masto politikas, žinomas tuo metu visame pasaulyje savo principinga ir labai rezultatyvia veikla tarptautinėje politikoje. Tai – Dagas Hammarskjöldas [lietuviškai tariame: Hameršeldas] (1905–1961), antrasis JTO generalinis sekretorius (1953 04 10–1961 0918), Nobelio taikos premijos laureatas [pirmasis, kuriam ši premija skirta po mirties], vienas žymiausių XX a. krikščionybės mistikų.
Kas jis buvo? Ką jis mums paliko? Daug. Labai daug. Net peržvelgiant jo gyvenimo regimąjį pėdsaką, galime konstatuoti, kad jis nugyveno labai vaisingą gyvenimą. Bet žvilgtelėję giliau, t. y. į tai, ką jis mums leido pamatyti, – į jo dvasinį dienoraštį, – suvokiame, kad tas palikimas remiasi į pačias esmingiausias žmogaus šiame pasaulyje gelmes, keliančias žmogų galingam kilimui savo darbuose pas Dievą.
„Šis į vidinį gyvenimą orientuotas žmogus buvo išorinio gyvenimo ekspertu“, – rašo jo darbų tyrinėtojas R. Lipsey’us ir prideda:
„Tai buvo didis valstybininkas (angl. statesman) ir taikdarys, žmogus nepajudinamo nuoseklumo (angl. integrity), kuris ėjo į dvikovą su Chruščiovu, derėjosi su Ben-Gurionu ir Nasseru, stojo akistaton į de Gaulle’io kerštingą rūstybę, tramdė didžiąsias tautas, rūpinosi mažomis tautelėmis ir saugojo kažką panašaus į tvarką tame, ką jis vadino „šiais namais“, Jungtines Tautas. Ir buvo kitoks: pažeidžiamas, klausimus keliantis dvasios žmogus, savo kartoje labiau panašus į tokius kaip kankinys pastorius Dietrichas Bonhoefferis ar vienuolis rašytojas Thomas Mertonas nei į savo kolegas politikus. Tai, ką jam dvasia artimi žmonės išgyveno vienatvėje, kalėjime ar vienuolyne, jis išgyveno aukščiausio lygmens viešojo gyvenimo spindesyje.“ [Lipsey, R. (2013) Hammarskjöld. A Life, xi-xiii p.]
Dagas Hammarskjöldas buvo žmogus, kuris internalizuotus dalykus eksplikuodavo ne tik kalbose, bet svarbiausia – savo sprendimuose ir darbuose, nes „tai, ką jis suprasdavo vidujai, kaip epizodą individualioje dvasinėje ieškotyroje, tai virsdavo jo viešų kalbų žodžiais ir mintimis, išlaikančiomis tą jėgą, kurią jos gaudavo iš jo įžvalgų ir, jo žodžiais tariant, „derybų su Dievu“ [ibid, p. 132].
Iš kur pas mus atėjo Dagas Hammarskjöldas?
Gimęs gilias aristokratiškąsias šaknis turinčioje švedų šeimoje, kurioje gausybė jo prosenelių ištikimai ir pavyzdingai tarnavo švediškajai karūnai nuo XVII a., būdami kariškiais ir aukšto bei aukščiausio rango valstybės pareigūnais (iš tėvo pusės), taip pat ir dvasiniam visuomenės puoselėjimui, nes buvo pastoriais ir rašytojais (iš mamos) pusės, Dagas gimė 1905 m. liepos 29 d. draugiškoje Hjalmaro ir Agnes Hammarskjöldų šeimoje, kurioje jau augo trys jo broliai.
Dago tėvas Hjalmaras (1862–1953) jurisprudencijos profesorius buvo Švedijos ministras pirmininkas sunkiais pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1917), ilgametis Uppsalos gubernatorius, Švedijos akademijos, skiriančios Nobelio premijas, narys bei Nobelio fondo pirmininkas (1929–1947), taip pat ir Švedijos parlamento (Riksdago) narys bei Švedijos Aukščiausio Administracinio Teismo įkūrėjas. Hjalmaras Hammarskjöldas buvo griežto būdo, autokratiškas, tačiau savo gyvenime visada vadovavosi aukščiausiais moralės principais. Dagas labai gerbė tėvo nuostatą visus savo poelgius vertinti krikščioniškomis vertybėmis. Kaip vėliau jis pats sakys, tai tapo jam esminiu pagrindu kaip reikia daryti sprendimus gyvenime.
Dago mama Agnes (1866–1940) buvo kilusi iš garsios Almqvistų giminės, kurios garsiausias atstovas Carlas Jonas Love Almqvistas (1793–1866) yra iki šiol Švedijoje labai gerbiamas rašytojas, kompozitorius, socialinis reformatorius. Tad iš mamos pusės Dagas gavo didžiulį postūmį meno linkui (kas vėliau jame išsiskleidė ne tik puikiu literatūros išmanymu, lėmusiu jo vietą Švedijos akademijoje ir asmeniškai dariusiam įtaką Nobelio literatūrinių premijų skyrimui tokiems autoriams kaip Sait-Johnui Perse’ui (1887–1975) ir Borisui Pasternakui (1890–1960), ne tik poezijos vertimais, ne tik haiku trieiliais, bet aktyviu vaizduojamojo meno mecenavimu). Mamos dėka Dagas taip pat patyrė ir galingą krikščioniškąjį ugdymą, atvedusį jį prie krikščioniškosios mistikos lobyno. Agnes draugystė su Švedijos reformatų Bažnyčios galva arkivyskupo Nathano Söderblomo (1866–1931) šeima turėjo milžinišką įtaką Dagui. Arkivyskupo frazė: „Priimk realybę rimtai. Pačiupk ją taip stipriai, kad ji atvertų tau akis“, buvo viena iš tų, kuri lydėjo Dagą ne tik visą gyvenimą, bet ir buvo jo darbų pagrindu, vėliau leidusiu rašytojui Johnui Steinbeckui (1902–1968), Nobelio premijos laureatui, gerai pažinojusiam Hammarskjöldą, pasakyti: „Jis nebuvo nei šaltas, nei santūrus, nei bejausmins, nei neutralus. Jis buvo aistringas viskam, ko tik imdavosi daryti.“ Priimdamas Sutvirtinimo sakramentą, Dagas iš mamos gavo Tomo Kempiečio (1380–1471) „Kristaus sekimą“, kuris su juo buvo visą likusį gyvenimą ir kurio įtaką galime labai nesunkiai atsekti Dago tiek tekstuose, tiek darbuose.
Tad šeimoje Dago auklėjimas gana tiksliai atspindėjo jo pavardės reikšmes: šved. Hammar – plaktukas (gal čia apie tėvą?) ir šved. Skjöld – skydas (matyt, tai apie mamą?).
Na ir greta tokio dvasiškai bei emociškai stipraus ugdymo Dagas gavo puikų išsilavinimą: tik aukščiausiais įvertinimais Uppsalos universitete 1930-aisias įgijęs teisės bakalaurą, jis 1933-iaisiais Stokholmo aukštojoje mokykloje (dabar – universitetas) puikiai apsigina ekonomikos mokslų daktaro disertaciją ir pradeda valstybės tarnautoją karjerą: 1935–1941 m. tarnauja Riksbanko (Centrinio Švedijos banko) sekretoriumi; 1936–1945 m. dirba finansų ministru; nuo 1941 iki 1948 m. yra Riksbanko valdytojas; 1949–1951 m. dirba užsienio reikalų ministru, 1951–1953 m. – ministru be portfelio, bei 1947–1953 m. Švedijos delegacijos vadovu Europos Ekonominio Bendradarbiavimo Organizacijoje. Būtent šioje organizacijoje jis ir yra pastebimas užsienio kolegų kaip kompetentingas, ryžtingas, sąžiningas žmogus, gebantis inicijuoti ir daryti kvalifikuotus bei atsakingus sprendimus. Šios Dago savybės ir lėmė jo kandidatūros pasiūlymą į JTO generalinio sekretoriaus postą ir paskesnį jo išrinkimą.
JTO generalinis sekretorius
Apie Dago Hammarskjöldo veiklą JTO reiktų ne tik atskirų straipsnių, bet ištisų studijų, kas, tiesa, jau ir yra padaryta, ir vis dar tebedaroma. Tad čia apsiribosime tik keturiais esminiais dalykais iš jo veiklos JTO.
Pirmiausia, Dagas Hammarskjöldas JTO iškėlė į autoritetingiausią tarptautinės diplomatijos areną (tokia ši organizacija tikrai nebuvo, kuomet 1953 m. balandžio 10-ąją jis perėmė jos vairą). Tai jis buvo tas generalinis sekretorius, kuris išsireikalavo, kad JTO tarnautojai atstovautų ne nacionaliniams interesams, o vadovautųsi bendrojo gėrio principais visiems, o ypač labiausiai pažeidžiamiems ir turintiems mažiau svertų paveikti bendruosius sprendimus. Kaip tiksliai Dagą pavadino vienas jo biografų, jis buvo „nevykėlių čempionas“. Kur čia neprisiminsi Dago įspūdingos kalbos „Aš pasiliksiu savo poste“, kurioje jis kerta atgal į SSRS vadovo Nikitos Chruščiovo (1894–1971) reikalavimą atsistatydinti, nes sovietams nepatiko generalinio sekretoriaus pozicija Kongo konflikto sureguliavimo klausimu. [šią istorinę remarką galima pamatyti čia: https://www.youtube.com/watch?v=xEQr_dbH79Q ], sakydamas: „Lengva nusilenkti didžiai jėgai ir jai paklusti, bet žymiai sunkiai atsilaikyti prieš ją ir stovėti mažųjų ir silpnesniųjų gynyboje.“ Jo sprendimai ir laikysena visada buvo persmelkti giliausia atsakomybe ir žmogaus kilnumą tvirtinančiomis nuostatomis. Stebėtina ištvermė moralioje laikysenoje.
Antra, tai jo vadovavimo metais buvo įsteigtos JTO Taikos palaikymo pajėgos, kurios ilgainiui tapo konfliktus stabdančia konkrečia jėga. Taip, šios pajėgos veikė ir efektyviai, ir nelabai. Šiemet švenčiantieji 60-metį „žydrieji šalmai“ vis dėlto vaidina svarbų vaidmenį šios organizacijos veikloje. Buvo ir kitų struktūrinių pertvarkymų ir iniciatyvų, kurios gyvuoja iki šių dienų. Paminėsiu tik vieną, – „Ramybės kambarį“, – vieta, skirta meditacijoms ir maldai JTO centrinėje būstinėje. Šis mažas kambarys tarsi sako, kad dideli darbai prasideda mažume. Kur čia neprisiminsi palyginimą apie Dangaus Karalystę (Mt 13, 31–32)...
Trečia, Dagas Hammarskjöldas pagarsėjo ir kaip veiksmingas derybininkas. Jis ne tik sėkmingai (kiek tai jam leisdavo aplinkybės) sprendė sudėtingiausias tarptautinius konfliktus, tačiau įvedė ir preventyvių derybų praktiką, siekdamas užbėgti konfliktams už akių. Taip buvo išvengta labai daug žmonių aukų įvairiose pasaulio vietose. Nors jam nepavyko padėti Vengrijai, įvedant tik ką įsteigtas JTO Taikos palaikymo pajėgas, nes sprendimą Saugumo Taryboje blokavo TSRS , bet jis niekuomet nepaliovė stengtis apginti tuos, kuriuos puola didesnė jėga, siekianti atimti apsisprendimo teisę. Ir toje jo lemtingoje misijoje, sprendžiant Kongo konfliktą ir siekiant išvengti pilietinio karo, jis atidavė viską, net savo gyvybę. Nors jo žūtis buvo ne tik šokas visai pasaulio bendruomenei ir skandalingas įvykis, tačiau ji lieka iki galo neištirta net ir praėjus 50 metų... Per daug jau tuo laiku Dagas turėjo tų, kurie nenorėjo jo, nes jis buvo ne kažkam, o visiems...
Ir, ketvirta, – svarbiausias Dago Hammarskjöldo palikimas yra jo darbo ir veiklos stilius bei principai. Kiekvienas jo įpėdinis, JTO generalinis sekretorius, vėliau sakys, kad savo veikloje vadovausis Dago suformuluotais principais. O septintasis JTO generalinis sekretorius Kofi Annanas (g. 1938) ne kartą yra pareiškęs, kad „prieš priimdamas kiekvieną sprendimą aš savęs vis pasiklausdavau: „O ką darytų Dagas Hammarskjöldas šioje situacijoje?“ Tad Dagas savo asmeniniu pavyzdžiu paliko gyvą liudijimą, koks turi būti aukščiausio rango politinis asmuo – kompetentingas, atsakingas, ryžtingas ir moralus. Stebėtina, bet jam tai pavyko. Kodėl?
Todėl, kad jis buvo vientisas žmogus. Tikras. Jam žodis, darbas ir gyvenimas buvo neišskiriamai susiję dalykai. Šią būseną pats Dagas vadino „integralumu“, kuris jame realizuodavosi pareigos jausmo ir pasiruošimo aukotis junginiu. Jis puikiai žinojo, kad gyvenimo pilnatvė įima šiapusybę ir anapusybę. Ir tuo jis gyveno. Todėl skaidriai mąstė, ryžtingai veikė ir nieko nebijojo. Kodėl jis toks buvo? Todėl, kad jis buvo Jėzaus mokinys. Krikščionis, kuriam slėpiningas, t. y. mistinis tikėjimo išgyvenimas buvo ne samprata ir net ne programa, o reali kasdienybė.