 |
| Nuotraukos autorius Rimantas Klevečka |
Balandžio 21 d. 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje, balandžio 22 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje, balandžio 23 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje beveik šimtas penkiasdešimt atlikėjų, diriguojami Modesto Pitrėno, interpretuos Broniaus Kutavičiaus muziką.
Harmonine derme išsiskiriančia simfonija - oratorija „Epitafija praeinančiam laikui“ kompozitorius, atrodytų, ragina iš naujo pažinti mūsų Lietuvą, gilius garbingos jos praeities klodus. Kauno valstybinio choro, akomponuojant Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, atliekami tekstai primins iškiliausius Lietuvos istorijos įvykius: krašto krikštą, sostinės - Vilniaus įkūrimą, universiteto įsteigimą.
Veikalas rašytas dviem etapais – dvi dalys mažam orkestrui ir vyrų ansambliui, kurioms panaudoti tekstai iš Lietuvos metraščio – Bychovco kronikos ir Žygimanto Liauksmino „Ars et praxis musica“, sukurtos minint Vilniaus įkūrimo 650 metų jubiliejų. Prabėgus ketvirčiui amžiaus, B. Kutavičius kūrinio partitūrą atvertė iš naujo – ne vien taisydamas, keisdamas instrumentų sudėtį, bet ir Sigito Gedos tekstais sukurdamas dvi naujas dalis.
Šis kūrinys Lietuvos muzikinę kultūrą reprezentuos ir gegužę vyksiančiame prestižiniame 71-ajame tarptautiniame festivalyje „Prahos pavasaris“. Kauno choro atliekama „Epitafija“ Čekijos sostinėje skambės pirmąsyk.
Likusią vakaro programos dalį sudarys dažniau užsienio, o ne Lietuvos muzikinėje padangėje žibančios operos žvaigždės – mecosoprano Eglės Šidlauskaitės atliekami neprilygstamo prancūzų romantinės muzikos grando - Hectoro Berliozo kūriniai: uvertiūra iš operos „Benvenuto Cellini“ bei kantata „Kleopatros mirtis“. “Man kaip muzikei svarbu savo talentu dalintis su publika, nešti jai džiaugsmą, todėl klausytojus raginu atsipalaiduoti ir pasinerti į sraunią muzikos tėkmę,” – linkėjo solistė E. Šidlauskaitė.
Rimantas Klevečka