 |
|
Nuotraukos autorius Šarūnas Mažeika/BFL |
Artėjant Seimo rinkimams, „Bernardinai.lt“ kviečia atidžiau pažvelgti į pagrindinių šalies partijų perspektyvas rinkimų kovoje
Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) per pastaruosius metus gerokai atsinaujino, į savo gretas pritraukė naujų veidų, pakeitė partijos pirmininką ir ėmėsi naujos strategijos vienmandatėse apygardose. Kalbėta, jog tai, kad apygardas, kuriose TS-LKD nuolat laimi perima nauji žmonės, o senieji kovoja ten, kur partijos šansai mažesni, yra labai rizikinga praktika, tačiau gali atnešti ir itin didelę sėkmę. Visgi dabartinis jėgų išsidėstymas toks, jog vieną iš dviejų pirmų vietų Seimo rinkimuose TS-LKD užims tikrai.
Renesansas ar tik kėdžių perstumdymas?
Po 2015 m. savivaldybių tarybų rinkimų kaip žaibas iš giedro dangaus nuskambėjo žinia, kad Andrius Kubilius traukiasi iš partijos pirmininkų. Gana įtemptoje rinkimų kovoje įveikęs Ireną Degutienę, jį pakeitė Gabrielius Landsbergis.
Šis pasirinkimas sulaukė daug kritikos, nes naujasis partijos pirmininkas yra TS-LKD patriarcho Vytauto Landsbergio anūkas, stokoja politinės patirties, ilgai vengė atsisakyti Europos Parlamento nario mandato, o būdamas Briuselyje kiek atitolo nuo Lietuvos vidaus politikos.
Tačiau naujoji TS-LKD komanda į rinkimų kovą eina nusiteikusi rimtai ir nebijo rizikuoti. Daugelis partijų laikosi pozicijos, kad laimėjusi sudėtis nekeičiama ir metai iš metų vienmandatėse apygardose kelia tuos pačius kandidatus, kurie jau įrodę savo galimybes laimėti.
Krikdemai šįsyk elgiasi priešingai. Politikos naujokams, kurių didžioji dalis yra gerai žinomi visuomenei, tačiau stokoja rinkiminės patirties, daugiausia skyrė „saugias“ apygardas, kuriose TS-LKD nuolat laimi. O partijos grandai mesti į kovą ten, kur reikia mėginti susigrąžinti sėkmę. Tarkime, Panevėžyje, kažkada buvusiame viena iš partijos citadelių, į kovą metami Rasa Juknevičienė, Arvydas Anušauskas ir Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė, Kaišiadorių–Elektrėnų apygardoje – Mantas Adomėnas. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau.
Strategija yra rizikinga. Jokių garantijų, jog „saugios“ apygardos tokios buvo vien todėl, kad jose rinkėjai palaiko krikdemus, o ne konkrečius nuolat keltus kandidatus. Geras indikatorius bus kovos su „maištininkais“ rezultatas Kaune, kur Kalniečių apygardoje buvusiam Kauno merui Andriui Kupčinskui iššūkį mes Arimantas Dumčius bei Pramonės apygardoje, kur prieš visuomeniniką Tadą Langaitį stos Vida Marija Čigriejienė. Nors vargu ar šios kovos pasibaigs politikos veteranų, buvusių partijos narių pergalėmis prieš naujosios TS-LKD kartos kandidatus, bet veikiausiai ne visos apygardos, kurias partija dabar laiko „saugiomis“, bus pergalingos.
Neaišku ir tai, kokį efektą turės ir partijos grandų kova iki šiol nepalankiose TS-LKD apygardose. Tad rezultatus sunku prognozuoti, nors bendra politinė konjunktūra turėtų leisti užimti vieną iš dviejų pirmųjų vietų rinkimuose.
Atsinaujinimas buvo reikalingas
Galima daug ginčytis dėl to, kas turėjo pakeisti A. Kubilių, tačiau aišku viena – atsinaujinimas partijai buvo būtinas. Tai rodė ir tarpinių finišų rezultatai.
2014 m. Europos Paralamento rinkimus partiją ištransliavo kaip pergalę, nors vargu ar buvo kuo džiaugtis. Pagal absoliutų surinktų balsų skaičių TS-LKD užėmė pirmą vietą, tačiau lygiai tiek pat Europos Parlamento narių delegavo ir socialdemokratai (LSDP), liberalai (LRLS) ir netgi „Tvarka ir teisingumas“ (TT). Po 2012 m. daug kalbėta, jog, norint vėl grįžti į valdžią, pirmiausia reikia daug dirbti regionuose. Ne veltui šešėlinėje TS-LKD vyriausybėje buvo įkurtas Regionų plėtros ministro portfelis, kuris atiteko Agnei Bilotaitei.
Tačiau Europos Parlamento rinkimai parodė, jog partija šioje srityje geriausiu atveju stagnuoja. Anksčiau daugelyje rajonų liberalai TS-LKD buvo nekonkurentai, o reikėdavo tik mėginti palaužti LSDP ir Darbo partiją (DP). O 2014 m. Europos Parlamento rinkimai tapo lūžio tašku – LRLS buvo lygiaverčiai TS-LKD konkurentai regionuose ir daug kur krikdemus įveikė.
Dar didesnis smūgis buvo savivaldos rinkimai. Nors LRLS absoliučiais skaičiais buvo įveikti tiek pagal mandatų skaičių, tiek pagal surinktus balsus, vėl kuklokai pasirodyta regionuose, negana to, prasti rezultatai pasiekti ir didžiuosiuose miestuose. Didžiausias miestas, kurį valdo TS-LKD meras, yra Kretinga. Vilniuje Mykolas Majauskas nežymiai pralenkė Naglį Puteikį. Nuo antrojo turo jį skyrė praraja – 20 000 balsų. Kaune A. Kupčinską antrame ture sutriuškino Visvaldas Matijošaitis, gana beviltiškai antruosius turus pralaimėjo ir Klaipėdoje kandidatavusi A. Bilotaitė bei Panevėžyje – Maurikijus Grėbliūnas.
Tad šiuose rinkimuose partijos lūkesčiai yra itin dideli, nes TS-LKD atėjo laikas įrodyti, kad jie padarė teisingas išvadas.
Naujokų antplūdis
Partijos pirmame dešimtuke – visiems puikiai žinomi veidai. Jį sudaro Gabrielius Landsbergis, Irena Degutienė, Andrius Kubilius, Ingrida Šimonytė, Agnė Bilotaitė, Paulius Saudargas, Rasa Juknevičienė, Vytautas Juozapaitis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir Jurgis Razma.
Garsių pavardžių yra ir žemiau: 11 pozicija atiteko politologui Laurynui Kasčiūnui, 18-oji ambasadoriui Žygimantui Pavilioniui, likę antro dešimtuko kandidatai taip pat yra Seimo nariai.
Kiti nacionalinės politikos naujokai gavo kiek žemesnes vietas. 22-uoju įrašytas Vytautas Kernagis, 29-uoju Tadas Langaitis, buvęs Kauno klinikų vadovas Juozas Pundzius yra 42-as, kitas garsus gydytojas Juozas Galdikas greta – 43-čias.
Nemažai partijos naujokų gavo gana svarbias didžiųjų miestų vienmandates apygardas. Ž. Pavilionis kanidatuoja Naujamiestyje, I.Šimonytė – Antakalnyje, Fabijoniškėse – V. Kernagis. Likusios su dviem išimtimis patikėtos dabrtiniams Seimo nariams. Naujoji Vilnia priskirta partijos atsakingajai sekretorei Monikai Navickienei, Paneriai – partijos pirmininko pavaduotojai Aistei Gedvilienei.
Kaune greta Seimo narių kausis J. Pundzius (Dainavoje) ir T. Langaitis (Panemunėje), kaip ir Vilniuje, suteiktas šansas ir partijos aparato žmonėms – Aleksoto-Vilijampolės apygardoje kovos TS-LKD Kauno skyrių sueigos pirmininkė Edita Gudišauskienė.
Stambiausios apimties programa
TS-LKD programa susideda iš trijų dalių. Pagrindinė, pavadinta „Naujas planas Lietuvai“ yra be konkurencijos stambiausios apimties rinkiminis dokumentas tarp visų partijų. O jį papildo dar ir „Ekonominis planas Lietuvai“ ir „Švietimo planas Lietuvai“.
Partija išskiria tris esminius prioritetus:
- Lietuvos ūkį paversti gerai apmokamas darbo vietas kuriančia ir tarptautiniu lygiu konkurencinga, eksportu paremta ekonomika, taip realiai sprendžiant Lietuvai opiausias masinės emigracijos ir senstančios visuomenės problemas.
- Įgyvendinti būtinas pertvarkas, kad švietimo sistema mūsų šalyje kiekvienam to siekiančiam suteiktų geriausią išsilavinimą;
- Iš pagrindų modernizuoti valstybės valdymo sritį, nuosekliai mažinant biurokratinę naštą, užtikrinant aukščiausios kokybės viešąsias paslaugas ir sukuriant permainų lyderyste pasižyminčią valstybės tarnybą.
Ekonomis planas pasižymi gana konkrečiais pažadais. Vidutinis atlyginimas prieš mokesčius turėtų pasiekti 1250 eurų, vidutinė pensija – 400 eurų. Žadama sukurti 147 000 naujų darbo vietų, į Lietuvą sugražinti 80 000 emigrantų, pritraukti beveik 7 milijardus eurų papildomų investicijų.
Žadama Vokietijos pavyzdžiu pertvarkyti profesinį mokymą, daug dėmesio ruošiamasi skirti informacinių technologijų sektoriui ir inovatyvioms ekonomikos šakoms.
Švietimo planai prioritetai – prieinamas ir kokybiškas ankstyvasis ugdymas, į individualius mokinių poreikius, galimybes ir potencialą orientuotas bendrasis ugdymas, profesinio rengimo orientavimas į rinkai reikalingas įgūdžius, mokslo kokybės gerinimas regionų kolegijose, tarptautinėje rinkoje konkurencingi universitetai.
Valstybės valdymo srityje siūloma mažinti biurokratų skaičių, vasltybės tarnyboje diegti rinkos mechanizmus.
Socialinėje politikoja žadama, jog jaunos šeimos gaus pagalbą įsigijant būstą, bus sudarytos palankios sąlygos auginti vaikus, pensijų dydį partija susies su vidutinio darbo užmokesčio augimu, socialinių išmokų skyrimo procese didės vietos valdžios įtaka.
Gynybos politikoje žadama iki 2018 metų pasiekti 2% nuo BVP finansavimą, įvesti universalią 9 mėnesių karinę tarnybą visiems, baigusiems vidurines mokyklas, daugiau resursų skirti savanorių pajėgoms, gerinti karininkų rengimo kokybę.
Užsienio politikoje kaip svarbiausi partneriai įvardijamos JAV, Lenkija, Vokietija, Šiaurės ir Baltijos šalys. Sieks balanso tarp ES integracijos procesų ir Lietuvos nacionalinių interesų.
Kultūros politikoje TS-LKD atrodo nusiteikusi sekti Lenino mintimi, kad iš visų menų svarbiausias yra kinas – tai vienintelė šaka, paminėta 5 pagrindiniuose įsipareigojimuose. Žadama gausiau remti lietuvišką kiną, stiprinti Kultūros tarybos vaidmenį, didinti finansavimo kultūrinei žiniasklaidai ir paveldui išlaikyti. Taip pat norima sukurti menininkų socialinių garantijų sistemą ir naują mecenatystės tvarką.
Gana nemažas dėmesys skiriama tautinėms bendrijoms. Partija pasisako už specialaus fondo Pietryčių Lietuvai sukūrimą, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų pavertimą laisvąja ekonomine zona. TS-LKD skirs dėmesį tautinių mažumų atstovų kultūrinei iš švietimo integracijai ir siektų kurti alternatyvas rusiškajam informaciniam laukui.
Priklausomybė nuo valstiečių norų
Pagal gautus balsus TS-LKD turėtų užimti vieną iš trijų pirmų vietų, pagal gautus mandatus – pirmą arba antrąją. Smukus liberalų populiarumui, galimybės būti valdžioje priklausys nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) preferencijų renkantis su kuo jungtis į koaliciją. Kol kas signalai tokie, jog LVŽS priimtinesnė būtų centro dešinės „Naisių koalicija“, kuriai dar priklausytų LRLS.
TS-LKD tai būtų nelengvas, bet reikalingas sprendimas. Kardinaliai skiriasi partijų pozicijos energetikos politikoje, kurią abi partijos laiko prioritetine, A. Kubilius ne kartą kalbėjo apie galimas Ramūno Karbauskio verslo sąsajas su Rusija.
Tačiau bene vienintelė alternatyva norint likti valdžioje būtų tik didžioji koalicija su LSDP ir LRLS, kurąi dabartiniai santykiai su LSDP daro gana sunkiai įmanoma.
Tad TS-LKD ir „valstiečiai“ bus tiesiog priversti peržengti savo ambicijas. Toks scenarijus ir yra pats realiausias.