Šalį, kuri oficialiai pasauliui žinoma kaip Saudo Arabijos Karalystė, galėtume pavadinti vyrų karalyste – joje moterų padėtis visuomenėje ir kasdienis gyvenimas yra visiškai priklausomas ir nulemiamas vyrų. Saudo Arabijoje kiekviena suaugusi moteris privalo gyventi prižiūrima tėvo, sutuoktinio ar kito vyriškos lyties šeimos nario, kuris už ją atsakingas visuose jos gyvenimo aspektuose. Nors tėvo, giminės vyrų nepasirinksi, tačiau net ir būsimas sutuoktinis moteriai parenkamas abiejų šeimų susitarimu. Taigi nuo pat gimimo iki mirties saudo arabių gyvenimas yra kontroliuojamas šeimos vyrų. Ir nors moteris šioje šalyje varžo daugybė kitų draudimų ir nerašytinių taisyklių – nuo draudimo vairuoti iki griežtų reikalavimų dengti kūną, veidą ir plaukus – teigiama, jog po daugelį metų egzistavusio represyvaus požiūrio į moteris padėtis šalyje palengva keičiasi.
Globotinės statusas – verdiktas visam gyvenimui
Saudo Arabijoje kiekviena moteris turi turėti savo vyriškos lyties globėją (angl. k. male guardian), kuriuo įprastai būna jos tėvas arba sutuoktinis, kai kuriais atvejais – brolis ar net sūnus. Šis globėjas turi teisę priimti visus sprendimus, susijusius su jos gyvenimu, sveikata ir judėjimu. Kiti moters giminės vyrai taip pat išlaiko viršenybę prieš ją, nors ir kiek mažesniu lygiu. Suaugusios moterys privalo gauti savo globėjo leidimą kiekviename žingsnyje – norėdamos pasidaryti pasą, keliauti, atsidaryti banko sąskaitą, pasirašyti teisinius dokumentus, nuomotis ar pirkti būstą, studijuoti, įsidarbinti, tikrintis sveikatą, ištekėti ar skirtis, net būti išleistoms iš kalėjimo. Saudo arabės negali išeiti iš namų ar keliauti be šeimos nario vyro sutikimo ar palydos. Jos negali turėti jokio kontakto su svetimais, nepažįstamais vyrais. Kiekviena saudo arabė, nepaisant jos ekonominio ar socialinio statuso, turi paklusti šiai politikai. Tiesa, įtaka, kurią ši priežiūra daro moterų galimybėms siekti savo užsibrėžtų tikslų ar jų gebėjimui savarankiškai priimti svarbius gyvenimiškus sprendimus, kiekvienu atveju varijuoja. Tačiau akivaizdu, jog moters gyvenimas daugiausia priklauso nuo jos globėjo geranoriškumo. Iš esmės saudo arabės visą gyvenimą praleidžia turėdamos nepilnametės statusą.
Nebylūs moterų balsai
Šių metų liepos 16 d. Human Rights Watch (liet. k. žmogaus teisių stebėsena) – tarptautinė nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas yra stebėti ir ginti žmogaus teises visame pasaulyje –paskelbė 79-ių puslapių ataskaitą, pavadinimu „Boxed In: Women and Saudi Arabia‘s Male Guardianship System“ (liet. k. Uždarytos: moterys ir Saudo Arabijos vyro globėjo sistema). Organizacija apklausė daugiau nei pusšimtį saudo arabių moterų ir vyrų, ištyrė šalies įstatymus bei oficialius dokumentus. Apklausoje viena 34-erių metų saudo arabė slapyvardžiu Rania piktinosi: „Mums patikėta išauginti naująją kartą, tačiau nepasitikima, jog galime pačios pasirūpinti savimi. Tai protu nesuvokiama.“ Kita moteris, 44-erių metų buvusi mokyklos direktorė slapyvardžiu Hayat, pasakojo kaip šis globotinės statusas veikia ją asmeniškai: „Kaip gali gerbti save arba kaip gali tave gerbti tavo šeima, jei [vyras] yra teisėtas tavo globėjas?“ O štai 62-ejų metų saudo arabė atviravo: „Mano sūnus yra mano globėjas, jei galite tuo patikėti, ir tai labai žemina...“ Moterų teisių propaguotojai Saudo Arabijoje ir už jos ribų jau kurį laiką reikalauja vyriausybės panaikinti šią globos sistemą, tačiau jų pastangos kol kas nedavė vaisių.
Prieš mėnesį savo Facebook‘o paskyroje Human Rights Watch išplatino trumpametražį animacinį filmą, iliustruojantį pavojų keliančius absurdiškus apribojimus, kuriais Saudo Arabijos vyro globėjo sistema varžo moteris. Filme vaizduojama moteris, kuri verčiama sugrįžti pas savo smurtaujantį vyrą. Filmuku Facebook‘e pasidalino tūkstančiai žmonių. Human Rights Watch šiuo ir vėliau sekusiais trumpametražiais filmais socialiniuose tinkluose pradėjo judėjimą #TogetherToEndMaleGuardianship (liet. k. kartu uždrauskime vyro globą). Pavyzdžiui, viena iš Facebook‘o narių, saudo arabė vardu Alaa, panaudojusi šią žymę savo įraše rašo: „Aš pasitikiu savo tėvu, kuris yra mano globėjas. Bet aš baiminuosi globėjo, kuris kontroliuos mano gyvenimą ateityje.“ Per šį laikotarpį paskelbti dar keli animaciniai filmai, kurie jau atkreipė ir užsienio spaudos dėmesį, tačiau namuose, regis, kol kas sujudimo nesukėlė.
(Ne)egzistuojančios moterų teisės
Human Rights Watch ataskaitoje prieita prie išvados, jog „tas faktas, kad saudo arabės moterys vis dar privalo gauti savo globėjo leidimą keliauti, dirbti ar daryti bet ką kitą, yra ilgaamžis [žmogaus] teisių pažeidimas“. Daugelis apklaustų moterų pripažino, jog vyro globos sistema yra pati reikšmingiausia kliūtis siekiant realizuoti moterų teises šalyje. Vienas buvęs teisėjas apklausoje teigė, jog šariato arba islamo teisė, kuria vadovaujasi Karalystė, nereikalauja šalyje įtvirtintos vyro globėjo prievolės. Tačiau globėjo vaidmuo jau seniai yra tapęs ilgaamže saudo arabų tradicija, kildinama iš dviprasmiškos Korano eilutės interpretacijos, kuriai ši itin konservatyvi ir religinga visuomenė negali likti abejinga. Apklausoje 25-erių metų saudo arabė slapyvardžiu Zahra teigė: „Mes visos privalome gyventi tarp mūsų tėvų ar sutuoktinių mums nubrėžtų kalėjimo sienų.“
Saudo Arabijos žmogaus teisių patirtis, ypač atsižvelgiant į moterų teisių apsaugą, tarptautinėje arenoje ne kartą buvo ir tebėra kvestionuojama. 2000 metais pasirašiusi Jungtinių Tautų konvenciją už visų formų diskriminacijos prieš moteris panaikinimą, Saudo Arabija yra teisiškai įpareigota imtis veiksmų užkertant kelią moterų diskriminacijai šalyje, svarbiausia – panaikinant vyro globėjo praktiką. Tačiau įsipareigojimo šalies vyriausybė nėra įvykdžiusi. 2009 metais ir dar kartą 2013-aisiais, po to, kai Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas atliko savo Universal Periodic Review (liet. k. pasaulinė periodinė apžvalga), kurioje peržiūrėjo šios šalies žmogaus teisių padėtį, Saudo Arabija sutiko panaikinti globėjų sistemą, tačiau, nepaisant pažadų ir kai kurių pasiektų nedidelių reformų, padėtis de facto iki šiol nepasikeitė. Šalis ir toliau neįsileidžia nepriklausomų žmogaus teisių organizacijų, tokių kaip Amnesty International.
Formalūs ir neformalūs draudimai – vertybinė konstanta
Globotinės statusas nėra vienintelis aspektas, varžantis ir nulemiantis saudo arabių moterų gyvenimus. Saudo Arabija yra vienintelė šalis pasaulyje, kurioje moterims draudžiama vairuoti. Nepaisant to, jog be įsišaknijusių religinių nuostatų nėra jokio oficialaus įstatymo iš tiesų draudžiančio moterims vairuoti. To nereikalauja šariatas arba islamo teisė. 2011 metais socialiniuose tinkluose ėmė rodytis vairuoti išdrįsusių moterų nuotraukos ir vaizdo įrašai. Kilus „Women2Drive“ kampanijai buvo norima atkreipti dėmesį į šią problemą ir reikalauti pokyčių. Ilgainiui, judėjimas buvo nuslopintas. Valdžios pareigūnai ir toliau perša mintį, jog šis klausimas yra susijęs ne su islamu, o su kultūrinėmis normomis ir tuo, kas saudo arabų visuomenei priimtina. Šalies religiniai atstovai savo ruožtu teigia, jog vairuojančios moterys „nusižengtų socialinėms vertybėms“.
Saudo arabės gyvena absoliučios lyčių segregacijos sąlygomis. Moterys ir vyrai viešose erdvėse yra visiškai atskirti – restoranai turi padalintas valgymo zonas, kavinėse ar greitojo maisto užkandinėse eilės prie kasos taip pat yra atskirtos. Dauguma viešųjų pastatų, taip pat biurų, bankų ir universitetų, turi atskirus įėjimus moterims ir vyrams. Miestuose parkai, paplūdimiai, vaikų žaidimo aikštelės ir kitos pramogų zonos taip pat yra segreguotos. Moterims draudžiama maudytis viešuose baseinuose ir paplūdimiuose, kurie prieinami vyrams. Tik visai neseniai, be sporto klubų, skirtų vyrams, atsidarė ir moterims skirtos sporto salės. Šalyje taip pat nėra kino teatrų ar klubų, kad nepažįstami vyrai ir moterys neturėtų kontakto. Drabužių parduotuvėse nėra persirengimo kabinų, net ir tose, kuriose parduodamas moterų apatinis trikotažas. Mergaitės lanko mergaičių mokyklas, moterys – moterų universitetus, čia mokytojauja ar dėsto taip pat išskirtinai tik moterys (vyrų mokymo įstaigose – vyrai).
Moterų išvaizdai ir aprangai keliami griežti reikalavimai, vadovaujantis radikalia islamo teisės interpretacija. Saudo arabės privalo dėvėti kūną dengiančias abaya ir užsidengti plaukus hijab, o dauguma moterų nešioja ir visą veidą išskyrus akis dengiančius niqab. Regione, kuriame temperatūra vasaros metu pasiekia 50°C, šis veido apdangalas trukdo laisvai kvėpuoti, o juoda nuo galvos iki kojų kūną dengianti apranga sunkina ištverti karštį. Kaip The Telegraph sakė saudo arabė Nesrine Malik: „Niekas neturėtų nešioti niqab. Nė viena moteris neturėtų nuo jauno amžiaus išnykti, nes tokia yra šeimos nuostata. Niekas neturėtų patirti to nepatogumo ir nesmagumo turint bendrauti su moterimi, kurios veido negali matyti.“ Žiniasklaidoje dažnai pasigirsta istorijų, kaip saudo arabės (bei musulmonės moterys apskritai) yra arba verčiamos nusiimti veido ir galvos apdangalus būdamos užsienyje, arba dengti ne tik plaukus, bet ir veidą, būdamos savo gimtosiose šalyse. Savo žodžio šios moterys neturi.
Saudo Arabijos pareigūnai tvirtina, jog islamas reikalauja visų šių taisyklių ir draudimų, taip pat ir lyčių segregacijos, nes tai palaiko visuomenės tvarką, tradicijas ir rodo pagarbą Dievui. Pačios saudo arabės aiškina tokį jų gyvenimo būdą religiniu atsidavimu, ištikimybe šeimai ir pagarba tradicijoms, bet taip pat ir visuomenės spaudimu bei pasekmių iš giminės pusės baime. Nes ne tik moters sutuoktinis, tėvas ar kiti vyrai šeimoje verčia paklusti normoms, bet taip pat ir motinos, tetos, seserys ar nepažįstamos moterys gatvėse. Šios vakariečių akyse ribojančios taisyklės ir suvaržymai saudo arabėms yra jų kasdienio gyvenimo pamatas.
O visų šių viešų taisyklių ir apribojimų laikymąsi, nuo moters aprangos iki draudimo vairuoti, akylai stebi vadinamoji religinė policija, oficialiai žinomas kaip „Dorybės užtikrinimo ir blogio prevencijos komitetas“ (angl. k. Committee for the Promotion of Virtue and the Prevention of Vice), kuris piliečius seka visose viešose vietose ir drausmina pamatęs nusižengimus. Nesilaikymas rašytinių ir nerašytinių taisyklių baudžiamas įkalinimu, plakimu ar net vieša egzekucija, ir nors tai taikoma tiek vyrams, tiek moterims, įprastai būtent moterys sulaukia drakoniškesnių bausmių. Tiesa, šių metų balandį Saudo Arabijos vyriausybė šios religinės policijos galias apkarpė – pareigūnai nebeturi teisės areštuoti nusižengėjų, taip pat juos „sulaikyti, vytis, reikalauti jų dokumentų, tapatybės patvirtinimo ar juos sekti“.
Silpnas pokyčių vėjas
2012 m. pirmąkart šalies istorijoje, dviem saudo arabėms sportininkėms buvo leista dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse. Po ilgų svarstymų keturioms atletėms leista rungtyniauti ir šių metų Rio olimpinėse žaidynėse. Negalima paneigti, jog per pastaruosius keletą metų Saudo Arabija ėmėsi kai kurių, nors ir ribotų, veiksmų siekiant išplėsti moterų teises ir pagerinti moterų padėtį šalyje, taip pat suteikiant tam tikrą galimybę moterims dalyvauti šalies politiniame gyvenime, skatinant jas įsilieti į darbo rinką ir bandant gerinti atsaką į smurtą šeimoje. Štai 2011 metais tuometinis Karalius Abdullah suteikė moterims teisę balsuoti ir kandidatuoti į vietos rinkimus. Pirmą kartą jos tai padaryti galėjo municipaliniuose rinkimuose praėjusiais metais. Saudo Arabija yra paskutinė šalis pasaulyje, be Vatikano, suteikusi moterims balsavimo teisę. Šis postūmis tapo simboliniu laimėjimu moterų teisėms visoje šalyje. Vėliau, 2013 metais, pirmąkart šalies istorijoje trisdešimčiai moterų atiteko 150 narių turinčio Saudo Arabijos Karalystės Patariamojo susirinkimo (angl. k. Shura Council) vietų parlamente. Nežinoma, kokį vaidmenį ir galią šios moterys iš tiesų turi politinėje sferoje, tačiau tikimasi, jog kol kas ribota moterų įtaka valstybės valdyme ateityje ir toliau bus plečiama.
Kaip dalis platesnių ekonominių reformų pastaraisiais metais, siekiant sumažinti Karalystės priklausomybę nuo naftos, kuri yra pagrindinis ir bene vienintelis šalies finansavimo šaltinis, buvo priimti keletas nedidelių įstatymų pakeitimų, susijusių ir su moterų įdarbinimu. Svarbiausia buvo sušvelninti griežtą įstatyminę retoriką, apibūdinančią moterims „tinkamas“ darbo sritis, bei skatinti darbdavius samdyti moteris ir kurti joms skirtų naujų darbo vietų. Pranešama, jog nuo 2010 metų, dirbančių moterų skaičius šalyje padidėjo 48%. Taip pat buvo gerinama moterų prieiga prie vyriausybės teikiamų paslaugų tam tikriems biurokratiniams reikalams tvarkyti. Be to, šių metų balandį Saudo Arabija paskelbė savo „Viziją 2030-iems metams“ arba „šalies ateities viziją“, kurioje skelbiama, jog vyriausybė „toliau vystys [moterų] talentus, investuos į jų produktyvius sugebėjimus ir įgalins jas... prisidėti prie [saudo arabų] visuomenės ir ekonomikos plėtros“.
Naujųjų reformų ribotumai
Nepaisant viso to, apžvalgininkai pažymi, jog, nors šios reformos yra žingsnis teigiama linkme, jos yra ribotos ir nebaigtos. Pavyzdžiui, vyriausybė nebereikalauja, kad moterys prašytų savo globėjo leidimo dirbti, tačiau nebaudžia darbdavių, kurie prašo pateikti tokį leidimą įsidarbinant. Vyriausybė taip pat teigia skatinanti darbdavius samdyti moteris, tačiau reikalauja darbdavių įrengti atskiras darbo erdves vyrams bei moterims ir užtikrinti griežtas taisykles moterų aprangai. Neretai šie papildomi reikalavimai darbdavius tiesiog atbaido nuo bandymų įdarbinti moteris. Paklaustas, kodėl moterų dalyvavimas darbo rinkoje tebėra toks žemas, Saudo Arabijos princas bin Salmanas The Economist duotame interviu teigė, jog tai tiesiog susiję su „moterų kultūra Saudo Arabijoje“ ir su „pačiomis moterimis“.
Kalbant apie sprendimą sudaryti vietas moterims Patariamajame susirinkime ir municipalinėse tarybose bei suteiktą balsavimo teisę, šie simboliniai laimėjimai moterims taip pat tebelieka riboti. Valstybės pareigūnai toliau bando varžyti moterų galimybes dalyvauti viešajame gyvenime. Paaiškėjo, jog moterys sudarė mažiau nei 10 procentų galutiniame prisiregistravusių rinkėjų sąraše 2015-ųjų metų gruodžio 15 dienos rinkimuose. Daugelis jų susidūrė su sunkumais, registruojantis balsuoti, susijusiais su ta pačia globėjų sistema. Galiausiai tik 21 moteris buvo išrinkta į municipalines tarybas iš daugiau nei 2 tūkst. vietų kandidatams. Be to, šios tarybos turi ribotas galias, o šių metų pradžioje vyriausybė paskelbė, jog tarybų susirinkimai vyks lyčių atskirties principu – moterys tarybų susirinkimuose dalyvauti privalo tik per videonuorodą.
Kaip minėta, Saudo Arabijos vyriausybė taip pat išleido smurtą namų aplinkoje kriminalizuojantį įstatymą, siekiant gerinti pareigūnų atsaką į pareiškimus apie smurtą šeimoje. Tačiau ši reforma apsiriboja vyro globėjo praktika, kas užkerta kelią nukentėjusioms moterims sulaukti tinkamos pagalbos ir paramos. Pavyzdžiui, net ir smurtaujantis vyras išlaiko savo žmonos globėjo poziciją skyrybų procese, kai sutuoktinių atžalos dažniausiai atiduodamos būtent vaikų tėvui. Moterys, pabėgusios nuo smurtautojų ir atsidūrusios krizių centruose, taip pat ir uždarytos į kalėjimus, turi sulaukti šeimos nario sutikimo būti išleistos, net jeigu tas pats vyras ir buvo smurtautojas ar tas, kurio pareiškimu moteris buvo nubausta kalėti. Jei globėjas pasisako prieš moters paleidimą į laisvę, valdžia gali perkelti ją į valstybinį krizių centrą arba ištekinti už jai išrinkto vyro, kuris tokiu atveju tampa naujuoju moters globėju.
Vyro pareiškimai prieš jo globojamą moterį teisinėje sistemoje visuomet pripažįstami kaip svarūs ir teisėti. Globėjas gali naudotis šia korta siekdamas įbauginti savo globotinę. Iš tiesų neretai šiuo vaidmeniu naudojamasi manipuliacijai ir seksualiniam bei finansiniam išnaudojimui. Pavyzdžiui, yra atvejų, kai globėjas už leidimą moteriai išvykti į užsienį arba įsidarbinti reikalauja iš jos didelių piniginių sumų. Saudo arabė vardu Tala apklausoje pripažino: „Globėjo sistema yra košmaras. Aš nenoriu ištekėti, nes nenoriu, kad nepažįstamasis mane kontroliuotų... Praktiškai tai yra vergystė.“ Dar viena apklaustoji, 36-erių metų saudo arabė, slapyvardžiu Reeema, pasakojo: „Tavo kūnas tau nepriklauso... Dėl to jaudiniesi kiekviename žingsnyje. Viskas, dėl ko taip stengeisi ir kam skyrei tiek laiko, gali pasibaigti per sekundę, jei taip nuspręs tavo globėjas.“
Tebeegzistuojanti vyrų globėjų sistema trukdo reformoms, o kai kuriais atvejais paverčia jas niekais. Daugelyje sferų iš tiesų nėra jokių rašytinių teisinių nuostatų ar oficialių potvarkių išskirtinai reikalaujančių globėjo pritarimo ar palydos, tačiau šalies pareigūnai ir privatūs verslininkai tebereikalauja to iš moterų be jokios baimės būti už tai nubaustiems. Kalbėdamas apie moterų padėtį Saudo Arabijoje ir šalyje vykdomus pokyčius, princas bin Salmanas minėtame interviu The Economist teigė, jog saudo arabių moterų gyvenimas ir judėjimas nėra visiškai suvaržyti, o egzistuojančius apribojimus aiškino kaip socialinių ir religinių kriterijų išraišką. Saudo Arabijos pareigūnai dažniausiai teisinasi, jog nesugebėjimas įveikti moterų diskriminaciją šalyje nėra neveiksmingos valstybės politikos pasekmė, bet susiję su įstatymų implementacijos sunkumais, mat valdžios atstovų rankos surištos konservatyvios saudo arabų visuomenės kultūros ir įtaigios dvasininkų propaguojamos islamo teisės interpretacijos.
Pokyčiams tiesiog reikia laiko?
Saudo arabėms jau keletą dešimtmečių stengiamasi įteigti, jog tam, kad moterų teisės būtų užtikrintos, „tiesiog reikia laiko“. Princas bin Salmanas savo interviu The Economist pakartojo tą patį. Jog pokyčiai iš tikrųjų vyksta, patvirtino ir karaliaus patarėjas Hananas Al-Ahmadi, laikydamasis žinomo naratyvo: „Mes turime kurti šiuos pokyčius palaipsniui, išlaikant mūsų tapatybę“. Tuo tarpu apklausoje kalbėjusi saudo arabė Hayat yra kitos nuomonės: „Aš netikiu, jog galime visa tai pakeisti mažais žingsneliais. Tai vyksta dabar. Mums reikia labai drąsaus vyriausybės sprendimo panaikinti tai [vyrų globėjų politiką] ir pasiekti lygybę.“
Šių metų National Geographic vasario numeryje publikuotame profesorės Cynthia Gorney pasakojime apie šiandieninį saudo arabių moterų gyvenimą pavadinimu „The Changing Face of Saudi Women“ (liet. k. Besikeičiantis saudo arabių moterų veidas), rašoma, jog šalyje pamažu vyksta pokyčiai modernumo link. Su socialinių tinklų sprogimu pastarajame dešimtmetyje, jaunosios saudo arabių kartos turi prieigą prie viso pasaulio ir vis labiau nori išreikšti save – jos dalijasi savo nuotraukomis Instagram paskyrose, domisi vakarietiškąja mada ir eksperimentuoja tradicinius apdarus paįvairindamos naujais audiniais, spalvomis ir detalėmis. Prie besikeičiančios jaunosios kartos moterų mąstysenos prisideda ir studijos užsienio universitetuose, po kurių jos dažniausiai grįžta į Saudo Arabiją ir kuria šeimas arba bando įsidarbinti.
Geriausias to pavyzdys yra saudo arabė Rajaa Alsanea, kurios novelė „Girls of Riyadh“ (liet. k. Riado mergaitės), 2005 m. išleista Libane, o 2007 m. išversta į anglų kalbą, sukėlė kontroversiją tarp labiau konservatyvių visuomenės grupių Saudo Arabijoje. Tuo tarpu labiau liberalaus mąstymo skaitytojai ją vainikavo sektinu pavyzdžiu visoms jaunoms saudo arabėms moterims ir merginoms. Knygoje, autorė aprašo keturių jaunų saudo arabių gyvenimą ir jų bandymus atsispirti nusistovėjusioms tradicijoms bei normoms šiuolaikiniame Riade. Išsklaidydama vakarietiškąjį Saudo Arabijos kaip naftos gręžinių, dykumų, teroristų bei milijonierių šeichų ir juodai apsidengusių moterų įvaizdį, autorė pakelia šydą ir atveria šių jaunų moterų namų duris, atskleisdama pačias intymiausias šių saudo arabių moterų kasdienio gyvenimo detales. Kaip paaiškėja, šių moterų problemos ir išgyvenimai nesvetimi ir europietėms ar Šiaurės Amerikos moterims.
Human Rights Watch apklausoje pasisakiusi 42-ejų metų saudo arabė vardu Khadija, teigė: „Tai yra iš ties nuostabu, kiek daug mes pasiekėme nepaisant visų apribojimų, su kuriais susiduriame... Dabar, kai daugiau moterų dirba, manau, bus daugiau pokyčių. Tai neišvengiama.“ Visgi daugelis konservatyvių saudo arabių moterų nepritaria įvairių apribojimų ir reikalavimų moterims sušvelninimui, mat Saudo Arabija laikoma artimiausia „idealiai ir tyrai islamo tautai“, kuriai gresia „importuojamos vakarietiškos vertybės“. Tad galbūt Saudo Arabijos vyriausybės įvestos reformos iš tiesų yra ne tik pažadas, bet ir tikras žingsnis į priekį. O galbūt tai tėra tik priemonė nuraminti mases. Nepaisant to, yra ir didelė galimybė, jog socialinė revoliucija galiausiai įvyks ir šioje – vyrų – karalystėje. Šiuo atveju aišku viena – ši socialinė revoliucija priklausys nuo jaunųjų saudo arabų moterų ir vyrų kartų.