 |
Į susitikimą su Bitute Kajus atskubėjo iš karto po kojos gydymo procedūros. Mat prieš kelis mėnesius žaisdamas futbolą patyrė nemenką traumą – lūžo ir pasislinko šlaunies kaulas. Kajui teko savaitę gulėti ligoninėje, patirti operaciją ir padaryti pertrauką sporte. Tačiau berniukas nenusimena ir su nekantrumu laukia, kada pasveikęs galės grįžti į savo komandą „Žalgirietis“, kurioje žaidžia jau septynerius metus. Jokios traumos, anot dvylikamečio Kajaus, jo neatbaidys nuo mylimo sporto – futbolo, kuriuo gyvena ne tik jis, bet ir visa jo šeima.
Kajau, kuo dabar gyveni? Kaip leidi vasarą?
Dabar vis dar vaikštau į specialias procedūras, kad pasveikčiau. Dar negaliu visiškai sulenkti kojos. Man tos procedūros būna kaip sportas, bet komandoje dar nesportuoju. Reikės mėnesį ar du palaukti.
Ar esi turėjęs dar kokių traumų?
Du kartus buvo lūžęs raktikaulis. Turėjau prabūti po mėnesį su įtvaru. Tačiau mama vis tiek man leidžia žaisti futbolą. Juo labiau kad mano tėtis yra futbolo treneris ir treniruoja komandą, kurioje žaidžiu. Mano tėtis irgi yra turėjęs keletą rimtų traumų, buvo plyšę raiščiai ir pan.
Ar tau patinka, kad tavo treneris yra tavo tėtis?
Kito trenerio neturėjau, tai nelabai žinau, kaip būtų su kitu treneriu. Man patinka, kad tėtis mane treniruoja. Mano tėtis buvo profesionalus futbolininkas. Jis žaidė Kauno „Žalgiryje“, Klaipėdos „Atlante“. Kai baigė karjerą, kartu su draugu tapo treneriu ir sukūrė „Žalgiriečio“ akademiją. Kito darbo jis ir neturi.
O mama domisi futbolu?
Mama kartais kartu su mumis pažiūri rungtynes, bet ne taip domisi šiuo sportu kaip mes. Dar turiu dvidešimties metų sesę. Dabar ji iškeliavusi gyventi į Angliją. Su ja bendraujame internetu. Bet ir sesė šiek tiek futbolu domisi.
Kokia yra tavo pozicija komandoje?
Yra trys pozicijos: puolėjo, gynėjo ir saugo. Tai aš esu saugas. Jam reikia pasus atiduoti, kartais apsiginti, kartais atakuoti. Dar turime du vartininkus, kurie visada vartuose būna. Vartininku nelabai norėčiau būti.
Kiek kartų per savaitę treniruojiesi? Ar dažnai žaidi varžybose?
Dažniausiai turime keturias treniruotes per savaitę ir vienas varžybas savaitgaliais. Kai vyksta turnyrai, tada keletą dienų iš eilės žaidžiame keliose varžybose. Būna, kad vieną savaitę nebūna varžybų, bet kitą savaitę laukia jau dvejos varžybos.
Į treniruotes einame po pamokų, t. y. pusę keturių. Kadangi Senvagės gimnazijoje lankau sportinę klasę, tai su klasės draugais visi po pamokų paruošiame namų darbus ir einame į treniruotę. Futbolo stadionas yra prie pat mokyklos. Kūno kultūros pamokų mes neturime, nes vietoj jų lankome treniruotes. Šiais metais beveik nesirgau, tad lankiau visas treniruotes.
O kaip atrodo futbolo treniruotė?
Treniruotė trunka maždaug valandą. Būna apšilimas, visokie pasavimai, apsivarinėjimai, smūgiavimai. Kartais visos treniruotės metu tik varinėjamės kamuolį, o būna tokių treniruočių, kai sportuojame iš viso be kamuolių.
Ar esate laimėję pirmą vietą varžybose?
Daug kartų esame laimėję pirmą vietą.
Ar daug tenka keliauti su komanda per Lietuvą? O gal aplankote ir kitas šalis?
Esame aplankę visus didesnius Lietuvos miestus. Buvome kartą laimėję kelialapį į Švediją aštuonioms dienoms. Turime stovyklų Bulgarijoje, Lenkijoje. Lenkijoje stovyklos vyksta kiekvieną vasarą. Tada visi kartu gyvename, treniruojamės. Turime ir laisvalaikio. Atsimenu, kaip Bulgarijoje su keturračiais važinėjome po miškus. Tai mums buvo tikra egzotika. Dar nuvežė prie jūros.
Turbūt tavo komandos nariai yra ir tavo draugai?
Taip. Esame jau keletą metų kartu, kartu švenčiame gimtadienius, įvairias kitas šventes, aptarinėjame su futbolu susijusias naujienas. Turime didelę savo komandos vėliavą.
Ar stebėjai birželį vykusį Europos futbolo čempionatą?
Taip, gal tik kelias rungtynes praleidau. Dažniausiai varžybas žiūriu kartu su tėčiu. Visada sergu už Vokietiją, ir prancūzai patinka. Tėtis taip pat serga už Vokietiją.
Ar turi mėgstamiausią futbolo klubą?
Taip, labiausiai palaikau Miuncheno „Bayern“. Tėčiui labiausiai patinka „Barcelona“. O iš Lietuvos komandų labiausiai mėgstame „Žalgirį“. Abu su tėčiu už ją sergame. Dažnai važiuojame žiūrėti, kaip ši komanda rungtyniauja.
Ar norėtum būti profesionaliu futbolininku?
Taip, stengiuosi siekti to. Sportuoju nuo penkerių – jau septynerius metus. Esu lankęs ir kitokių būrelių, dabar liko tik futbolas.
Ačiū už pokalbį.
Kalbino Gintarė Minkevičienė