 |
| Pixabay.com nuotrauka |
 |
„Praeis“ – Marijaus Povilo Elijo Martynenko antroji knyga
Marius Povilas Elijas Martynenko „Praeis“. Vilnius: „Tyto alba“, 2019 m. Knygos dailininkė – Ilona Kukenytė.
Marius Povilas Elijas Martynenko literatūros pasaulyje debiutavo praėjusiais metais išleisdamas poetinės prozos knygą „Be penkių pasaulio pradžia“. Debiutas sulaukė daug dėmesio, tad antroji knyga labai laukta. „Praeis“ – taip pavadinta nauja knyga, taip vadinasi ir autoriaus tinklaraštis.
M. P. E. Martynenko kūryboje labai atvirai ir nuoširdžiai kalba apie pačias įvairiausias, nelengvas gyvenimo patirtis. Mėgstamiausias užsiėmimas laisvalaikiu – išlikti – ant knygos viršelio rašo autorius.
M. P. E. Martynenko šiuo metu studijuoja aktorystę, kurso vadovas – Oskaras Koršunovas. Beje, praėjusių metų gruodį jis pirmą kartą užlipo į teatro sceną O. Koršunovo spektaklyje „Apvalytieji“ pagal kontroversiškos britų dramaturgės Sarah Kane pjesę. Šiuo metu M. P. E. Martynenko filmuojasi naujame Šarūno Barto filme „Sutemos“ pagal Vinco Giedros romaną „Sviesk, Dovydai, akmenį!“. Tai pirmasis jo vaidmuo kine ir – pagrindinis. Autorius geriausiai pažįstamas Lietuvos slemo poezijos padangėje ir šiemet planuoja dalyvauti Pasauliniame slemo čempionate, organizuojamame BBC.
Aš nežinau, kurie žodžiai yra geriausi. Kol jie mano galvoje, viskas gerai. Kai reikia apsispręsti, norisi daužyt galvą į sieną. Nes nežinau, kurie iš jų yra geriausi. O norisi sukurti patį geriausią kūrinį. Nuo kurio gal net pasaulis būtų geresnis. Kartais man regisi, kad dievas dar neapsisprendė, kaip būtent sukurti šitą pasaulį. Tai, kas vyksta, vyksta tik jo galvoje, iki apsisprendimo. O kai apsispręs, tai ir tas praeis.
M. P. E. Martynenko
 |
Maestro: elegantiškas tapytojas, savo kerais apžavintis visas moteris, ar vienatvei pasmerktas savimyla?
Birutės Jonuškaitė „Maestro“. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019 m. Knygos dailininkė – Deimantė Rybakovienė.
Prieš keletą metų pasirodęs rašytojos Birutės Jonuškaitės romanas „Maranta“ sulaukė didelio skaitytojų ir kritikų susidomėjimo. Romanas buvo įvertintas Liudo Dovydėno premija, įtrauktas į 2015 metų geriausių knygų penketuką ir kūrybingiausių knygų dvyliktuką. Knygos „Maranta“ paskutiniame puslapyje buvo įrašas – pirmos dalies pabaiga. Rašytoja liko ištikima savo kūrybos gerbėjams ir beveik po ketverių metų pristato antrąją romano dalį „Maestro“.
B. Jonuškaitė garsėja kaip ryškių moterų charakterių, aistrų ir jausmų vaizduotoja, o šį kartą naujojo romano „Maestro“ centre – spalvingas ir prieštaringas, pilnakraujis vyro pasaulis. Tai – subtiliai atskleistas garsaus dailininko Maestro charakteris. Turtingų pramonininkų vienturtis Viktoras nuo vaikystės patiria skaudžių dvasinių išgyvenimų, vienatvę, motinos meilės stoką, karo baisumus, mylimos moters išdavystę – visa tai formuoja jo charakterį, elgesį ir svarbiausius tolimesnio gyvenimo pasirinkimus. Paslaptingasis Maestro iki pat mirties žaidžia su gyvenimu, apgaudinėja save ir moteris. Atsiduodamas tik tapybai, nuolatos ilgisi meilės.
Autorė vaizdingai pasakoja apie vaiko akimis regimą prieškario Varšuvą: joje klesti reketas, stiprėja žydų pogromai, baisiame skurde skęsta jos priemiesčiai su alkanais darbininkais ir vis didėjančia neapykanta. Kaip atsvara šiam dviveidžiui miestui yra vaiko atostogos gerokai nuo sostinės nutolusiame lietuviškame pasienio kaime, kuriame Varšuvos inteligentija nerūpestingai leidžia vasaras. Tačiau prasidėjus Antrajam pasauliniam karui laimingas Viktoro gyvenimas kartu su visu miestu virsta griuvėsiais. Nesaugu ir kaime, kur karo dėsniai žmoguje pažadina žvėrį.
Romaną lydi „Marantos rašymo dienoraštis“ – tai autorės pokalbiai su personažais, giminės nuotraukų komentarai, asmeninių patirčių iš Seinų apskrities detalės, pamąstymai apie kūrybos ir meilės koreliavimą. Menininkas taip įsitraukia į kūrybos procesą, kad jo idėjos ir personažai užvaldo realybę, atitolina nuo artimų žmonių. Egocentriškasis Maestro to nepripažintų, nors žino, kaip sunku atleisti, įveikti puikybę, kaip sunku mylėti net savo artimuosius. Skausminga rašytojos refleksija kūrybos ir meilės temomis suteikia kūriniui balansą, harmoniją, byloja apie pačių brangiausių žmonių, pamatinių dalykų vertę. Šitaip neįprastai, net intymiai B. Jonuškaitė sulydo romanus „Maranta“ ir „Maestro“.
Rašytojos gebėjimas būti atminties erdvėje, prikelti ją, vaizduoti gimtąjį kraštą, atskleisti praėjusio šimtmečio atgarsius, skaudžius istorijos puslapius ir šiandienos aktualijas, yra patraukli jos talento savybė. Šioje knygoje atsispindi ir istoriniai, socialiniai reiškiniai, ir pažiūrų kaita, praeities uždarumas, ir dabartinio pasaulio susvetimėjimas. B. Jonuškaitės kūryba išsiskiria aiškiais dvasiniais orientyrais, padedančiais vertinti ir branginti žmogiškuosius ryšius, meilę, puoselėti moralines ir kultūrines vertybes.
 |
„Umberto Eco: tarp Tvarkos ir Nuotykio“ – įvairiapusis žvilgsnis į vieną įtakingiausių praėjusio amžiaus autorių
Claudio Paolucci „Umberto Eco: tarp Tvarkos ir Nuotykio“. Vilnius: „Tyto alba“, 2019 m. Iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė. Viršelio dailininkė – Ilona Kukenytė.
U. Eco buvo ne tik pasaulinio garso rašytojas ir semiotikas, bet ir, anot C. Paolucci, neeilinis mokytojas. Šios biografijos autorius buvo vienas iš paskutinių jo studentų, o vėliau ir kolega, tad ši knyga ne tik priartina skaitytoją prie kolosalaus U. Eco intelektinio palikimo, bet ir leidžia pažinti jį kaip gyvą, šmaikštų, mėgstantį bendrauti žmogų.
C. Paolucci apžvelgia mokslinę U. Eco karjerą, aptardamas svarbiausius jo veikalus, padariusius neabejotiną įtaką pasaulio intelektinei raidai. Jis išskiria ir komentuoja vidines rašytojo mokslinėje veikloje praktikuotų įvairių interesų sąsajas: semiotinės teorijos ir romanų rašymo, komunikacijų analizės ir meilės viduramžiams. „Umberto Eco: tarp Tvarkos ir Nuotykio“ – susižavėjimo ir pagarbos kupinas pasakojimas apie mokytoją, intelektualą, enciklopedistą, mistifikacijų mėgėją, pasaulinio masto mokslininką ir rašytoją, padariusį didžiulę įtaką XX a. literatūrai. Žmogų, sukūrusį Viljamą iš Baskervilio ir Jakopą Belbą, atvėrusį viduramžių estetikos grožį ir popkultūrą pavertusį mokslinio tyrimo vertu objektu. Čia aptariama ne tik akademinė U. Eco karjera ir semiotikos teorija, čia galima sužinoti ir kaip garsusis mokslininkas bendravo su savo studentais, koks buvo mėgstamiausias jo gyvūnas – ir kodėl.
Knygos autorius Claudio Paolucci – Bolonijos universiteto semiotikos ir kalbos filosofijos dėstytojas, Italijos kalbos filosofijos draugijos sekretorius, savo daktaro disertaciją parašęs vadovaujamas Umberto Eco.
 |
Įstabiai poetiška istorija apie savojo balso paieškas
Graham Swift „Motinų sekmadienis“. Vilnius: „Baltos lankos“, 2018 m. Iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė.
Vieno garsiausių šiuolaikinių britų rašytojų, premijos „Man Booker“ laureato Grahamo Swifto (g. 1949) literatūrinis talentas lyginamas su Virginios Woolf, Kazuo Ishiguro ar Juliano Barneso. Autoriaus kūriniai išversti į daugiau kaip 30 kalbų, o kai kurie jų netgi įtraukti į Didžiosios Britanijos mokyklų literatūros istorijos programą. Leidykla „Baltos lankos“ išleido naujausią rašytojo romaną „Motinų sekmadienis“ (iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė), 2017 m. nominuotą Walterio Scotto vardo premijai ir apdovanotą literatūros prizu „Hawthornden“.
„Motinų sekmadienis“ – įstabiai poetiška istorija apie savojo balso paieškas, apie intelektualinį, socialinį ir seksualinį moters išsilaisvinimą.
„Išskirtinio grožio, subtilus ir rafinuotas kūrinys“, – taip apie romaną atsiliepia rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Kazuo Ishiguro.
„Motinų sekmadienis“ nutviekstas saulės spindulių. Net tada, kai smogia tragedija, negali atsispirti tam nepakartojamam švytėjimui. Toks trumpas, bet toks meistriškas pasakojimas“, – rašo „The Guardian“.
Dvidešimt dvejų našlaitė Džeinė Ferčaild kilminguose anglų namuose nuo šešiolikos dirba tarnaite. Visus tuos metus ji yra slapta Polo Šeringemo, jaunojo kaimyninio dvaro paveldėtojo, meilužė. Vieną neįprastai šiltą, saulės šviesos nulietą 1924-ųjų kovo dieną – Motinų sekmadienį – jiedu susitinka paskutinįkart. Tik tądien Džeinė to dar nežino. Tai diena, kurios įvykiai nuvilnys per visą nepaprastą Džeinės gyvenimą ir pakreips jį nauja linkme.
Šiame pasakojime, kaip vis iškylančiame prisiminime ar pasikartojančiame sapne, klajojama po vienos moters gyvenimo užkulisius, grakščiai stabtelima ties esminiais XX amžiaus pirmos pusės istorijos puslapiais, oriai linktelima gęstančiam vakarykščiam pasauliui ir nepaliaujama klausti: kaip gali tapti kažkuo, nepabuvęs niekuo?
 |
Knygoje „Amerika be dangoraižių“ pažinsite kitokią Šiaurės Ameriką
Eglė Gerulaitytė „Amerika be dangoraižių“. Vilnius: „Tyto alba“, 2019 m.
Tai antroji filosofiją ir tarptautinius santykius studijavusios žurnalistės, keliautojos, motociklininkės Eglės Gerulaitytės knyga. Pirmoji, „Bastūnės liudijimai“, apie keliones motociklu po Pietų Ameriką išleista 2017 m.
„Amerika be dangoraižių“ – tai netradicinės kelionės motociklu, bekelės išbandymų ir nuotykių bei netikėtų atradimų knyga, pasakojanti apie Šiaurės Amerikos įdomybes ir gyvenimą. Navahų legendos, aligatorių medžiotojai, vudu raganos, Niufaundlando žvejai, Meksikos ir Gvatemalos indėnai, uždaroji socialistinė Kuba ir paslaptingos Karibų salų gentelės – visos šios istorijos, tikros ir nepadailintos, keistos ir kasdieniškos, knygoje atgyja kelionių dienoraščio forma.
Tai tarsi socialinis įvairių Šiaurės Amerikos ir Karibų šalių, tautų ir genčių komentaras, nuotykių knyga ir kartu – istorija apie gyvenimą kelyje, jaunos moters atėjimo į amžių ir savo vietos po saule paieškų metraštis.
Gal kelionė be grįžimo datos gali tapti nauja pradžia?
Kam keliauti, kai net tolimiausius pasaulio kampelius galima pamatyti „National Geographic“ kanale ar „YouTube“ ar pasiskaityti „Wikipedijas“? Kam motociklu, ir dar bekele, kai yra tiek saugių ir patogių lėktuvų, traukinių ir automobilių? Nes kompiuterio ar televizoriaus ekrane nesigūši nuo stūgaujančių Labradoro girios vėjų, napajusi Naujosios Meksikos dykumų smėlio karščio ir neužuosi Karibų žvejo senelės verdamos vakarienės. Nes lėktuvai nesileidžia mažutėse San Blas salelėse, nėra traukinių į magiškąjį Šei kanjoną Arizonoje, o asfaltuoti keliai neveda į svaiginančias Uolinių Kalnų perėjas. Nes keliaudamas motociklu atokiais, dažnai pasaulio jau pamirštais keliukais, sutinki pačius nuostabiausius perėjūnus ir pasakorius, atsiskyrėlius ir nuotykių ieškotojus, navahų pėdsekius ir Kolorado elnių medžiotojus, Luizianos pelkių raganas ir Oklahomos galvijų piemenis, nes tik taip ankstų miglotą rytą aplink palapinę pripėduoja didžiulis briedis, stūgauja kojotai ir tyliai šnara ežerų nendrės. Net tik tamsiausią naktį mirga ryškiausios žvaigždės, ir tik po pasiutusios liūties žemė pakvimpa pačia gyvybe.
Nes keliauti – tai gyventi.
Eglė Gerulaitytė
Lyg pats būčiau keliavęs – tos pačios pažįstamos baimės, tie patys klausimai ir vienintelis atsakymas – eiti, važiuoti, dabar. Skaitytojai, sėskite ant motociklo Eglei už nugaros, ji jus smagiai pavėžins bekelėmis po Ameriką ir labai daug ką papasakos!
Keliautojas, rašytojas Dainius Kinderis
 |
Detektyvą „Spąstuose“ inspiravo tikra kriminalinė istorija
Valdas Bartas „Spąstuose. Vilniaus detektyvas“. Vilnius: „Tyto alba“, 2019 m. Viršelio dailininkė – Ilona Kukenytė.
Valdo Barto slapyvardžiu pasirašantis „Lietuvos ryto“ žurnalistas Valdas Bartasevičius – prezidento Valdo Adamkaus, verslininko Juozo Kazicko ir buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio atsiminimų knygų bendraautoris – skaitytojams pažįstamas ir kaip detektyvinių romanų kūrėjas. „Spąstuose“ – ketvirtoji šio žanro knyga. Su ankstesniais V. Barto detektyvais „Vorų šokis“ ir „Mirtis Nidoje“ ją sieja tie patys personažai, o trečiasis romanas „Mirtina meilė“ grindžiamas policijos pareigūnų autoriui papasakotais tikrais vienos kruvinos istorijos faktais.
Pagrindinis romano „Spąstai“ personažas žurnalistas Tadas Dirvonis prieš savo valią įtraukiamas į dingusios prieš keletą metų Nidoje nužudyto bankininko dukters paieškas ir netrukus pajunta, kaip aplink jį patį telkiasi grėsmės debesys. Vilniaus senamiesčio gatvėse vėl išnyra praeities baubai...
 |
Erotinis romanas „Žaidimas ir pramoga“ – kasdienybės grožio esencija
Jameso Salter „Žaidimas ir pramoga“. Vilnius: „Kitos knygos“. Iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys.
Pirmą kartą lietuviškai pasirodė amerikiečių rašytojo Jameso Salterio (1925–2015), laikomo vienu puikiausių literatūros stilistų, žymiausias kūrinys „Žaidimas ir pramoga“ (A Sport and a Pastime). Tai nedidelis romanas pasiilgusiems romantikos, švelnios, subtilios erotikos ir išties puikiai išversto kokybiškos literatūros kūrinio.
Prancūziškos dvasios romanas – ne tik literatūros gurmanams, bet ir visiems, pasiilgusiems lėto, meditatyvaus skaitymo malonumo: autorius pastebi mažiausių kasdienybės detalių grožį, kiekvieną sakinį apgalvoja iki smulkmenų. Ši knyga – debesų lengvumo kelionė laiku į septintojo dešimtmečio Prancūziją.
Ambicingas, išvaizdus amerikietis Dynas ir jauna prancūzė Ana Mari senoviniu automobiliu „Delage“ nerūpestingai keliauja po Prancūziją. Jis – neseniai metęs Jeilio universitetą, nes buvo pernelyg nuobodu ir lengva. Ji – tiesiog mergina iš tylaus it bažnyčia miestelio, į kurį jis atsitiktinai užsuka. Jų meilė – kūniška, bet ir nekalta.
Ana Mari Dynui – tarsi pati jo dievinama Prancūzija – nepasotinamas ilgesys ir nenumaldomas troškimas. Istoriją pasakojantis Dyno draugas mielai atsidurtų jo vietoje: Dynas yra kaip jo svajonių „aš“. Čia įsitraukia vaizduotė, tikrovė susilieja su geismo fantazija. Tik automobilis skolintas, o pinigų lieka visai nedaug...
„Gauloise“ cigarečių dūmai. Vaizdai pro automobilio langus. Viešbučiai, kuriuose apsistoja Ana Mari ir Dynas. Ir laikinumo jausmas. Švelniai melancholiška atmosfera. Meistriškai perteikiamos būsenos: Dynas ir Ana Mari – tarsi atskiri ir labai skirtingi, bet vienas kitą traukiantys pasauliai. Ilgainiui ima kauptis įtampa, pranašaujanti dramą.
Anot autoriaus, šios knygos atspirties taškas – mergina, kurią jis pažinojo, būtent ji yra pagrindinė knygos priežastis. Tačiau jis siekė neaprašyti visko per daug realistiškai ir pasirinko pasakotoją, kuris kalba įsivaizduodamas svetimą istoriją, pavydėdamas šauniajam Dynui, vujaristiškai stebėdamas per fantazijos šydą...
Knygos autorius, buvęs JAV oro pajėgų pilotas, iš kariuomenės pasitraukė, sulaukęs sėkmės kaip rašytojas. „Žaidimas ir pramoga“ – trečia jo knyga. J. Salteris, būdamas labai reiklus sau, yra pasakęs, kad tik šis romanas priartėjo prie jo siekiamo rašymo standarto. Šis kūrinys tapo jo vizitine kortele. Romanas parašytas 1967 m., dvelkia modernizmu ir jau laikomas klasika. J. Salteris mylėjo Europos kultūrą. Prancūzija jam atrodė tarsi sekuliari Pažadėtoji Žemė... Vienas mėgstamiausių J. Salterio rašytojų – kitas kultinis amerikiečių autorius Henry Milleris, gyvenęs Paryžiuje.
J. Salterio kūryba ypač palankiai įvertinta paskutiniais jo gyvenimo dešimtmečiais. O po 2010-ųjų rašytojas gavo net 4 apdovanojimus: „Rea“ prizą už trumpąją prozą (2010 m.), PEN / Malamudo apdovanojimą (2012 m.), Windhamo ir Campbell prizą (2013 m.), Fitzgeraldo apdovanojimą už literatūros pasiekimus (2014 m.).
Vakaruose atgimsta susidomėjimas šiuo rašytoju – dažnai teigiama, kad anksčiau jis, stiliumi pranokęs savo laiko autorius, nebuvo deramai įvertintas. Tarkime, 2013 m. amerikiečių „Washington Post“ rašė, kad J. Salteris gali sudaužyti širdį vienu vieninteliu sakiniu.
O britų dianraščio „Guardian“ 2017 m. recenzijoje teigiama, kad parašęs „Žaidimą ir pramogą“ J. Salteris tapo geriausiu stilistu iš šiuolaikinių rašytojų. Prancūzų rašytojas F. Beigbederis rašo, kad būtent „Žaidimas ir pramoga“ – vienas vertingiausių J. Salterio kūrinių.
 |
Violeta Palčinskaitė sugrįžta prie atsiminimų
Violeta Palčinskaitė „Paslapties babilonai arba aš tau siunčių labų dienų“. Vilnius: „Tyto alba“, 2019 m. Knygos dailininkė – Ilona Kukenytė.
Garsi poetė, dramaturgė, trisdešimties knygų autorė Violeta Palčinskaitė prieš ketvertą metų išleido atsiminimų knygą „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“, nors buvo tvirtai sau pažadėjusi niekada nerašyti memuarų. Knyga sulaukė didelio skaitytojų dėmesio, ir galbūt jis labiausiai paskatino poetę grįžti prie šio žanro.
Knygoje sutinkame būrį žinomų kūrėjų, kartu su autore keliaujame po Lietuvą ir pasaulį, patenkame į netikėčiausias situacijas. Čia veikia ir Paulius Širvys, Juozas Miltinis, Donatas Banionis bei užsienio rašytojai, su kuriais poetei teko susitikti įvairiausiomis aplinkybėmis.
Su puikiu humoru papasakota kelionė laiku iliustruota eilėraščiais. Čia pateikiamos gyvenimiškos istorijos, kurių liudininkė, o dažnai ir dalyvė yra pati rašytoja, leis skaitytojui ne tik patirti tikrą skaitymo malonumą, bet ir rasti atsakymą į dažnai užduodamą klausimą: iš ko, kaip gimsta nesenstantis eilėraštis?
Antrąją „Babilonų“ knygą pavadinau „Paslapties babilonai“. Nes visas mūsų gyvenimas yra paslaptis: gimimas, mirtis ir kiekviena diena. Juk atsibudę rytą dar nežinome, kuo ta diena baigsis.
Violeta Palčinskaitė
 |
„Lemtingi metai“ – nepriklausomos Lietuvos atsiradimo istorija
Tomas Balkelis „Lemtingi metai. Lietuva 1914–1923 m.“ Vilnius: „Tyto alba“, 2019 m. Knygos dailininkė – Asta Puikienė.
Knyga „Lemtingi metai“ išsamiai atskleidžia, kaip kūrėsi nepriklausoma Lietuvos valstybė ir jos visuomenė nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios iki 1923 m., kai pagaliau liovėsi smurtas Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Tačiau autorius apie visa tai pasakoja, remdamasis ne tiek politinio elito, kiek įvairių visuomenės grupių – ūkininkų, karo šauktinių, savanorių, šaulių, karo belaisvių ir pabėgėlių – patirtimis ir išgyvenimais.
Jis atidžiai stebi, kaip karas pakeitė jų gyvenimus ir kaip jie keitė karo laikotarpiu besiformuojančią visuomenę. Knygoje atskleidžiami mažiau žinomi, nedaug tyrinėti, prieštaringi ir skausmingi ano meto Lietuvos istorijos epizodai: carinė evakuacija, vokiečių okupacija, revoliucija, bolševikų invazija, teroras prieš civilius gyventojus, nepriklausomybės kovos ir gyventojų mobilizacija. Autoriaus nuomone, Pirmasis pasaulinis karas ir po jo vykę audringi konfliktai buvo vieni iš svarbiausių veiksnių, formavusių moderniąją lietuvių bei kaimyninių tautų tapatybę ir nepriklausomą valstybingumą, tačiau jų padariniai buvo ilgalaikiai ir nevienareikšmiai.
Vieną svarbiausių Lietuvos istorijos laikotarpių nagrinėjančią Tomo Balkelio knygą „Lemtingi metai“ 2018 m. anglų kalba pirmą kartą išleido Oksfordo universiteto leidykla. Knyga skiriama tiek Vakarų, tiek Rytų Europos skaitytojams.
Humanitarinių mokslų daktaras Tomas Balkelis istorijos doktorantūros studijas 2004 m. baigė Toronto universitete, keliolika metų dirbo Mančesterio, Notingamo, Dublino ir Vilniaus universitetuose. 2015–2016 m. buvo vizituojantis mokslininkas Stanfordo universitete (JAV). Jo knygos ir straipsniai spausdinami Lietuvos ir užsienio leidyklose bei mokslo žurnaluose. Tomo Balkelio tyrimų akiratyje – nacionalizmo, istorinių mitų, priverstinių migracijų, karo ir paramilitarizmo temos. Pirmoji knyga „The Making of Modern Lithuania“ (Routledge, 2009 m.) skirta ankstyvajai lietuvių tautinio judėjimo istorijai.
Ilgai laukėme anglų kalba publikuoto lietuviškojo požiūrio į Pirmąjį pasaulinį karą, paremto išlikusiais lietuviškais istoriniais šaltiniais. Tomas Balkelis galiausiai jį mums pateikė. Tačiau gavome daug daugiau, mat vokiečių okupacija tėra šios knygos atskaitos taškas. Iš tikrųjų T. Balkelis parodo ne vien tai, kaip vokiečių įtakos veikiamos gimė institucijos ir politinės minties kryptys, lėmusios moderniosios Lietuvos atsiradimą. Jis atskleidžia, kaip sovietų ir lenkų okupacijos bei tarpusavio kovos šiame smurto sūkuryje padėjo sukurti karingą ir turinčią giliai etninę tapatybę Lietuvą.
Anoniminis recenzentas, Oksfordo universitetas
 |
„Sukurk kroodilą“ išvaduos iš pilkos kasdienybės ir įgrisusio feisbuko „skrolinimo“
Gediminas Beresnevičius „Sukurk kroodilą. Kūrėjo išlaisvinimo idėjos“. Vilnius: „Tyto alba“, 2019 m. Viršelio dailininkė – Asta Puikienė.
Kroodilas? Manai, kad čia klaida? Visiška nesąmonė?
Ne. Tiesiog jokio kroodilo nėra ir tu gali jį sukurti!
Jei tau žiauriai nusibodo kasdienė pilkuma, jei juodai užskrolino feisbukas, jei neįstengi sugalvoti nieko įdomaus, jei nežinai, ką daryti gyvenimo keblumoje – imk kurti sąmoningus ar nesąmoningus kroodilus. O tiksliau – imkis kūrybinių iššūkių, sprogdinančių vidinio kalėjimo sienas.
Ar nenorėtum išsilaisvinti iš rėmų, į kuriuos esi įspraustas ir kurių gal net nepastebi? Kurdamas savuosius kroodilus ir kitus paprastus dalykus išeisi į kūrybos vieškelį, kuriuo eidamas įgausi kūrybinių jėgų, o pasaulis nušvis ryškesnėmis spalvomis. Jei nesustosi eidamas tuo keliu, užsiauginsi kūrybiškumo raumenis, kurių reikia ne tik darbe, studijose, bet ir kasdienėje veikloje.
Kaip auginti tuos raumenis? Apie tai ši knyga. Jos autorius Gediminas Beresnevičius – astrofizikas pagal išsilavinimą, oficialiai – Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gabių ir talentingų vaikų ugdymo skyriaus vedėjas, neoficialiai – vienas fantastikos judėjimo Lietuvoj pradininkų ir pirmojo fantastų klubo (vėliau žinomo kaip „Dorado“) įkūrėjas. Iš tikrųjų jis – kovotojas su inercija ir rutina, netikėtumų meistras, visada pasiruošęs išmušti nekaltus žmones iš nusistovėjusių vėžių.
Knygos idėjomis gali vadovautis visi žmonės nuo 8-ių iki 80-ies, norintys į savo aplinką ir save pažiūrėti naujomis akimis. Jaučiantys, kad jų viduje slypi lobiai, tik nemokantys jų parodyti. Ir tie, kurie mano, kad niekas jų viduje neslypi...
Kūrybiškumą lavinti galima bet kur ir bet kada: einant į darbą ar mokyklą, gulint prie jūros, skaitant knygą, būrelyje, klausantis muzikos, draugų ar draugių vakarėlyje. Čia yra uždavinių, kuriuos sprendžiant, reikės prisiminti, jog turi galvą. Pratimai – nesudėtingi (dauguma), sąmojingi (kai kurie) ir keičiantys gyvenimą.
O iššūkiai? Hm... Tikimės jie padės tau išlaisvinti savąjį kūrėją ir išsilaisvinti pačiam.