Sprendimas priimti per milijoną pabėgėlių buvo didžiausia Angelos Merkel politinė avantiūra, rašo „BBC News“ naujienų redaktorius ir vyriausiasis korespondentas Gavinas Hewittas.
Iš pradžių Vokietijos kanclerei buvo negailima pagyrų už moralinę drąsą ir ryžtingą lyderystę. Vokietijos žmonėms ji sakė, jog „mes galime su tuo susidoroti“, ir žmonės didžiavosi Vokietijos svetingumu, Frankfurto geležinkelio stotyje skanduodami „say it loud and say it clear, refugees are welcome here“ (liet. sakykime garsiai ir aiškiai – pabėgėlius mielai priimsime).
Ši pabėgėlių krizė tvirtai įprasmino Vokietijos kanclerės seniai pasakytus žodžius: „Europos širdis ir siela yra tolerancija“.
Aiškinamasi, kas rengia išpuolius
Abejonių dėl A. Merkel vedamos politikos kilo jau metų pradžioje, visų pirma po to, kai Naujųjų metų išvakarėse Kelne atvykėliai iš kitų šalių tariamai smurtavo prieš jaunas moteris. Po šio tariamo smurto protrūkio pradėta aktyviai protestuoti prieš imigrantus, tačiau, atvykstančiųjų skaičiui mažėjant, protestų bangą nuslūgo.
Būgštavimų vėl padaugėjo, kai vos per savaitę buvo įvykdyti keturi išpuoliai. Tris iš jų įvykdė prieglobsčio prašytojai. Kaip nurodo G. Hewittas, šie išpuoliai tarpusavy nesusiję ir neatrodo, kad būtų veikta pagal kokį nors prieš Vokietiją nukreiptą iš anksto parengtą scenarijų.
Su vadinamąja „Islamo valstybe“ siejami du iš minėtų išpuolių, vienas iš jų – susisprogdinimas prie baro Ansbache. Policijos rastame vaizdo įraše nuskambėjo pažadas, kad Vokietijos žmonės „nebegalės ramiai miegoti“.
Išpuolių įtaka reitingams
Anksčiau šiais metais atliktų apklausų duomenimis, A. Merkel reitingai smuko, tačiau, palyginti su daugumos kitų lyderių reitingais, jie vis tiek išlieka nepaprastai aukšti.
Po įvykių Kelne A. Merkel prarado dalį paramos, tačiau visai neseniai, po Britanijos sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos ir po turkų mėginimo įvykdyti valstybės perversmą, jos reitingai vėl pakilo. Rinkėjai į ją vis dar deda viltis, ją vis dar mato tvirtą kaip uolą šiame pavojingai nestabiliame pasaulyje.
Vis dėlto pastarieji išpuoliai vėl pakurstė abejones, ar Vokietija geba susidoroti su tiek pabėgėlių, kiek ryžosi priimti. Ansbache susisprogdinęs ir daug žmonių sužalojęs siras Mohammadas Daleelas jau seniai turėjo būti deportuotas iš šalies. Tokių, kuriems atsisakyta išduoti leidimą likti Vokietijoje, tačiau jie vis dar ten, yra daug.
Vokiečiai jaučiasi nesaugūs
Pasak, G. Hewitto, savaitgalį Miunchene buvo akivaizdu, kad žmonės jaučiasi nesaugūs. Keli gyventojai teigė manantys, kad išpuolių bus ir daugiau. Jie atvirai dalijosi savo baimėmis.
Vokietijos policijos profsąjungos vadovas Raineris Wendtas sakė, kad „žmonės Vokietijoje yra išsigandę“. Vis dėlto jie išliko ramūs, nesiryžo dėl šios tragedijos griežčiau pasmerkti atvykėlių ir nepareikalavo, kad šalyje būtų įvesta nepaprastoji padėtis.
Prieš imigrantus nusistačiusi Vokietijos partija „Alternatyva Vokietijai“ (vok. Alternative fuer Deutschland, AfD) nurodė, kad pagal „dabartinę grėsmę keliančio daugiakultūriškumo ideologiją šalies vidaus saugumas ir Vokietijoje nusistovėjusi tvarka yra nuolat griaunami“. Tačiau AfD reitingai šiuo metu smukę, ir partija deda pastangas, kad pakiltų virš 12–13 proc. ribos.
Kad ir kaip ten būtų, po pastarųjų išpuolių imigracijos politika bus stebima per didinamąjį stiklą. „Aiškintis, kas yra čia atvykstantys žmonės, yra normalu“, – teigė R. Wendtas. Pasak jo, bus juntamas spaudimas nuodugniau tikrinti atvykstančiuosius.
Ar keisis Vokietijos politika?
Kitais metais Vokietijoje vykstant rinkimams, kuriuose A. Merkel veikiausiai sieks būti išrinkta ketvirtai kadencijai, pabėgėlių tema bus viena iš svarbiausių. Jos sėkmei labai didelės įtakos turės tai, kaip elgsis vis labiau į autoritarizmą linkstantis Turkijos vadovas, nebeleidžiantis pabėgėliams peržengti Graikijos ir Europos Sąjungos sienos.
Kad visi nusiramintų, Vokietijos vyriausybės strategija – nesiimti dramatiškų priemonių, nes pastarieji keturi išpuoliai tarpusavyje niekaip nesusiję.
G. Hewittas atkreipia dėmesį, kad į Vokietiją atvyko 1,2 mln. pabėgėlių, o atliekami tik 59 tyrimai dėl ryšių su teroristais.
„Manome, kad neturėtume elgtis kitaip, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere`as. – Turime būti budresni, tačiau negalime gyventi bijodami.“
Vis dėlto, pasak G. Hewitto, didelį susirūpinimą kelia integracijos klausimas. Vokietijoje įgyvendinamos programos, kuriomis siekiama supažindinti pabėgėlius su jų naujosios gyvenamosios šalies vertybėmis, įskaitant moterų ir vyrų lygybę, ir su teise laisvai reikšti nuomonę.
Tai, kiek sėkmingai pabėgėliai integruosis į Vokietijos visuomenę, galų gale leis nuspręsti, ar A. Merkel vykdyta atvirų durų politika pasiteisino.
A. Merkel pozicija išlieka tvirta
Jei išpuoliai tęsis ir jei jie bus susiję su neseniai į Vokietiją atvykusiais pabėgėliais, A. Merkel kitąmet vyksiančių rinkimų kampanija gali būti nelengva.
Kol Jungtinė Karalystė tvarko pasitraukimo iš ES reikalus, o Prancūzijos prezidentas visiškai praradęs žmonių pasitikėjimą, Vokietijos kanclerė – neginčijama „Frau Europe“.
Pasak G. Hewitto, A. Merkel tebėra tvirta, emocijų nedemonstruojanti lyderė. „Baimė niekada nebuvo mums gera patarėja – nei asmeniniame gyvenime, nei visuomenėje“, – sakė Vokietijos kanclerė.