Daug kam netikėtai praeitą savaitę, prieš pat sesijos pabaigą, Seime buvo pagaliau priimtas naujasis Darbo kodeksas (DK) bei visas pluoštas kitų įstatymų, patenkančių po vadinamojo naujojo socialinio modelio skėčiu. Netikėta tai buvo todėl, kad iš valdančiųjų, didelę kadencijos dalį praleidusių tiesiog perkėlinėjant minėtus įstatymų projektus iš vieno stalčiaus į kitą, tokio sprendimo artėjant rinkimams jau mažai kas tikėjosi.
Kaip atskleidė po naujojo DK priėmimo kilusi nepasitenkinimo ir diskusijų viešojoje erdvėje banga, šis klausimas yra, mažų mažiausiai, poliarizuojantis visuomenę. Todėl pakankamai keista buvo matyti valdančiųjų, 3,5 metų vengusių bet kokių nepopuliarių sprendimų, poziciją aktyviai prieš televizijos kameras ginti atnaujintas Darbo kodekso nuostatas. Atrodo, jog kairieji, artėjant rudeniui, nusprendė išbandyti laimę ir išsiversti be tradicinių savo rėmėjų – darbuotojų profsąjungų, aršiausiai kritikavusių Seime priimtus įstatymų pakeitimus.
Nors galima numanyti, jog tokia socialdemokratų pozicija buvo nulemta asmeninio Premjero A. Butkevičiaus noro naująjį socialinį modelį ir, konkrečiai, DK įtvirtinti kaip esminį savo vadovavimo Vyriausybei palikimą, šis žingsnis LSDP gali turėti apčiuopiamų neigiamų pasekmių. Jau kurį laiką žemyn važiuojantys pačio A. Butkevičiaus ir socialdemokratų partijos reitingai po šios Seimo sesijos pabaigoje priimtų sprendimų gali imti mažėti dar sparčiau. Tokia situacija tikėtina daliai tradicinių rinkėjų nusisukant nuo partijos, viešai deklaruojančios, jog gina „paprasto“ žmogaus interesus, tačiau realybėje priimančios sprendimus, kritiškai vertinamus didelės dalies dirbančiosios klasės atstovų.
Prie socialdemokratų centrinės būstinės Vilniuje praeitą savaitę vykusi protesto akcija, organizuota partijos pozicija naujojo DK atžvilgiu nepatenkintų LSDP narių, ar kelias dienas trukęs protestas prie Vyriausybės, gali būti laikomi iliustratyviais augančio nepasitenkinimo šia partija ir jos vadovaujama Vyriausybe ženklais. Prezidentė DK pakeitimo įstatymą vetavo, nurodydama Seimui pertvarkyti konkrečius straipsnius bei taip patenkinant daugelį profsąjungų reikalavimų, pastarosios savo interesų gynėja tokiu atveju laikys būtent D. Grybauskaitę, bet ne A. Butkevičių, A. Sysą ar kitus socialdemokratus.
Tokia linkme besiklostančią situaciją reikėtų vertinti artėjančių Seimo rinkimų kontekste. Galima spėti, jog Prezidentė ptaenkindama profsąjungų prašymą vetuoti valdančiosios daugumos parengtą DK (tiksliau, konkrečius jo straipsnius), taip elgėsi siekdama, visų pirma, susilpninti priešrinkimines socialdemokratų pozicijas. Politikos užkulisiuose kalbama, jog šalies vadovė yra linkusi leisti nuo LSDP dėl nesutarimų dėl Darbo kodekso atitolusių profsąjungų paramą susirinkti R. Karbauskio „valstiečiams“, pasisakantiems prieš atnaujintą DK versiją bei aktyviai raginusiems Prezidentę įstatymą vetuoti. Galima spėti, jog tokiu būdu būtų bandoma pakoreguoti dabartinę politinių jėgų pusiausvyrą bei siekiama užtikrinti, jog naujojoje valdančioje koalicijoje socialdemokratus keistų „valstiečių“ ir konservatorių tandemas.
Visgi su socialinio modelio svarstymu ir priėmimu susiję reikalai nebuvo vieninteliai kontraversiškai visuomenėje vertinami šios Seimo sesijos pabaigos klausimai. Pirmąją balsavimo stadiją praėjęs siūlymas keisti Konstitucijoje įtvirtintą šeimos apibrėžimą susilaukė ne ką mažiau visuomenės dėmesio ir reakcijos. Daugiausia Lenkų rinkimų akcijos, „darbiečių“ ir konservatorių balsais priimtas sprendimas pakoreguoti šeimos sąvoką (antrasis balsavimas dėl Konstitucijos keitimo numatomas spalio mėnesį – jau kitoje Seimo kadencijoje) artėjančių rinkimų kontekste taip pat atrodo, šveniai tariant, ganėtinai keistai.
Nors tokiam sprendimui priimti kadencijos rėmuose buvo pakankamai laiko, pasirinktas pats jautrausias priešrinkiminis laikotarpis. Nepaisant to, kad yra teigiančių, jog siekis pakeisti šeimos sąvoką, numatant, kad ji kyla iš santuokos bei tėvystės ir motinystės, konsoliduos tradicinį didžiausios opizicinės jėgos – konservatorių elektoratą, taip užtikrinant gerą pasirodymą artėjančiuose Seimo rinkimuose, realybėje situacija gali būti kiek kitokia.
Politologiniai tyrimai rodo, kad TS-LKD elektoratas yra vienas ištikimiausių Lietuvos politinėje sistemoje (drausmingumu nusileidžia tik Lenkų rinkimų akcijai). Tai reiškia, kad tradicinės rinkėjų bazės mobilizavimas ir konsolidavimas anaiptol nėra partijos problema. Kita vertus, bene didžiausia šios politinės jėgos prolema yra nusistovėjusio elektorato ribų plėtimas, t.y. naujų rinkėjų pritraukimas. Savaime šios partijos elektorato plėtra vykstant sudėtingai – viešai prieinami tyrimai rodo, kad konservatorius kaip antrąją preferenciją renkasi itin maža rinkėjų dalis. Tai suvokiant, TS-LKD, bent jau iki praeitos savaitės, turėjo „auksinę“ progą persivilioti po Liberalų sąjūdžio korupcijos skandalo nuo šios partijos nudreifavusius rinkėjus ir taip reikšmingai išplėsti sau prieinamų rinkėjų bazę.
Visgi, po to, kai po konservatorių vėliava pro Seimo salę kelią prasiskynė sprendimas iš naujo apibrėžti šeimos sąvoką, tikimybė susilaukti spalio mėnesį prie balsadėžių susirinkusių liberalesnių pažiūrų rinkėjų palaikymo ženkliai sumažėjo. Tikėtina, jog didelė dalis liberaliau mąstančių rinkėjų, ypatingai jaunosios kartos atstovų, į kuriuos, iš politinės arenos pasitraukus E. Masiuliui, taikosi konservatoriai, kritiškai įvertins sprendimą, galimai užkertantį kelią partnerystės bei vienalyčių santuokų įteisinimui ateityje. Paramos šiam sprendimui neprideda ir tai, jog valstybės požiūris į šeimos politiką eilinį kartą apsiribojo moralizuojančiu tonu ir sąvokų apibrėžimu (nurodant žmonėms, gali jie save „teisėtai“ laikyti šeima, ar ne) bei neperėjo į konkrečių sprendimų, gerinančių šeimų, ypač jaunų, situaciją šalyje, priėmimą. Žinoma, dar anksti spręsti, kiek potencialaus elektorato TS-LKD prarado prieš pat rinkimus neapdairiai formuluodama savo pozicijas. Tačiau galima spėti, kad nesugebėjimas maksimaliai išnaudoti netikėtai atsivėrusios galimybės išplėsti nusistovėjusias elektorato ribas, jas papildant nusivylusiais ir alternatyvos ieškančiais liberalų rinkėjais, gali konservatoriams kainuoti ganėtinai brangiai – net ir pirmają vietą rinkimuose.
Apibendrinant, tiek socialinio modelio ir, konkrečiai, Darbo kodekso, tiek ir šeimos sąvokos apibrėžimo atveju dvi didžiosios šalies partijos priėmė kontraversiškai didelės dalies visuomenės vertinamus sprendimus. Nors tikslias rinkimų rezultatų prognozes pateikti dar anksti, abu aptarti sprendimai artėjančių rinkimų kontekste gali pasirodyti pernelyg drąsūs arba, kitaip sakant, strategiškai iki galo nepasverti.
Socialdemokratai, visomis išgalėmis bandydami prastumti naująjį Darbo kodeksą, įžengė į konfliktinius santykius su tradiciškai kairiuosius palaikančiomis profesinėmis sąjungomis – situacija, galinti pasibaigti tolesniu LSDP ir A. Butkevičiaus palaikymo mažėjimu. Konservatoriai, užėmę vieningą ir vertybiškai pagrįstą poziciją šeimos apibrėžimo atžvilgiu, galimai konsolidavo tradicinius savo rinkėjus, tačiau tuo pat metu, praleido galimybę perimti kiek įmanoma didesnę netikėtai atsilaisvinusią liberalesnių pažiūrų rinkėjų dalį ir reikšmingai išplėsti tradicinio partijos elektorato ribas.
Taigi, šios Seimo sesijos pabaigoje, prieš pat prasidedant rinkimų karštinei, priimti sprendimai gali realiai sumažinti abiejų didžiųjų partijų šansus juos laimėti. Tai matydami turėtų džiaugtis R. Karbauskio ir S. Skvernelio „valstiečiai“, sėkmingai užpildę kurį laiką šalies politinės arenos centre egzistavusį vakuumą bei tapę vienu iš trijų pagrindinių kandidatų šį rudenį laimėti Seimo rinkimus.
