 |
| Maskvos patriarchato spaudos tarnybos archyv. |
Vadinamajame „Šventajame ir didžiajame susirinkime“ pirmą kartą per tūkstantmetį po didžiojo skilimo, įvykusio 1054-aisiais, kviečiami susitikti visų nepriklausomų (autokefalinių) Ortodoksų Bažnyčių vadovai. Pirmadienį Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vyskupai iškėlė siūlymą, kad susitikimas būtų atidėtas, kol bus galima imtis spręsti įvairius nusiskundimus.
Po pirmadienį įvykusio Šventojo sinodo, Rusijos Ortodoksų Bažnyčia pasiūlė nukelti istorinės reikšmės Ortodoksų Bažnyčių vadovų suvažiavimą, kuris turėtų prasidėti birželio 19 d. Kretos saloje.
Kai kurios kitos Ortodoksų Bažnyčios – tarp kurių Bulgarijos Ortodoksų Bažnyčia ir Antiochijos patriarchatas – jau paskelbė, kad neketina dalyvauti dėl įvairių nusiskundimų, o Serbijos Ortodoksų Bažnyčia taip pat prašė nukelti susitikimą.
Metropolitas Hilarionas iš Maskvos patriarchato Rusijos naujienų agentūrai RIA Novosti sakė: „Mes negalėsime dalyvauti Ortodoksų susirinkime... mes prašysime susitikimą atidėti.“
Hilarionas, kuris šiuo metu yra antrasis asmuo po Maskvos patriarcho Kirilo, sakė, kad ortodoksai turėtų „pasimokyti iš susidariusios situacijos“.
Cituojami Hilariono žodžiai, jog susirinkimas prieš jam įvykstant, turi skirti daugiau dėmesio individualioms Bažnyčioms, pavyzdžiui, atsižvelgti į Antiochijos patriarchato reikalavimus išspręsti teritorinį ginčą dėl Kataro su Jeruzalės patriarchatu, taip pat į skundus dėl paruošiamųjų susitikimo dokumentų.
Rusijos Ortodoksų Bažnyčios pranešime spaudai teigiama, kad „visiškai nesama“ susitarimo tarp visų Ortodoksų Bažnyčių sąlyga, ir jeigu Ekumeninis Konstantinopolio patriarchatas, renginio šeimininkas, nepriims pasiūlymo atidėti, tuomet Rusijos ortodoksų dalyvavimas, „su giliu apgailestavimu, bus laikomas neįmanomu“.
Tuo tarpu Susirinkimo atstovas spaudai teigė, jog susitikimas vis tiek įvyks ir prasidės numatytu laiku.
Oficialiai planuojantys dalyvauti renginyje ortodoksai išreiškė viltį, kad iki renginio pabaigos, birželio 26-ąją, atsisakiusių dalyvauti Bažnyčių atstovai prisijungs prie asamblėjos.
Rusijos naujienų agentūrai Hilarionas sakė, kad susirinkimas „neketina spręsti doktrininių klausimų, (ar) įvesti pakeitimų Bažnyčios liturgijos gyvenime bei kanoninėje struktūroje“.
Maskvos pozicija yra labai svarbi sprendžiant ortodoksų klausimus, kadangi Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai priklauso beveik du trečdaliai iš beveik 300 milijonų ortodoksų krikščionių pasaulyje, rašo portalas Crux.