Kun. Nerijus Vyšniauskas, Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo, Kurklių Šv. Jurgio ir Užunvėžių Švč. Mergelės Marijos parapijų klebonas ir Danijos lietuvių katalikų kapelionas balandžio mėnesį Romoje apgynė mokslų daktaro disertaciją dogminės teologijos srityje Popiežiškajame Saleziečių universitete. Naujasis teologijos daktaras apie savo pastoracinę veiklą Danijoje ir disertaciją tema „Šiluvos šventovė Lietuvoje. Istoriniai, teologiniai ir pastoraciniai apsektai“ pasakojo Vatikano radijo bendradarbiams.
Disertacija išsamiai pristato ir analizuoja Šiluvos šventovės istoriją, vėliau šventovės ir Marijos apsireiškimų Šiluvoje teologiją bei pastoracinius aspektus nuo pat šios parapijos – šventovės įsteigimo 1457 metais, kada ją įsteigė Petras Gedgaudas, vietos dvarininkas.
Dažnai sakoma, kad Šiluvos apsireiškimai yra pirmieji Marijos apsireiškimai Europoje. Galite tai patvirtinti ar paneigti?
Klaidinga sakyti, kad Marijos apsireiškimas Šiluvoje buvo pirmas apsireiškimas Europoje. Kai paskutinį kartą buvau Šiluvoje, mačiau informacinius stendus, kuriuose rašoma kad tai pirmas apsireiškimas Europoje. Jeigu pažvelgsime į Bažnyčios Europoje istoriją, pamatysime, kad Marijos apsireiškimų būta. Tačiau drįsčiau sakyti, kad tai yra pirmas apsireiškimas, gal būt ne tik Europoje, bet visame pasaulyje, kada Marija prakalba kitos konfesijos žmogui, kalvinistui.
Koks Marijos apsireiškimų Šiluvoje teologinis pagrindas?
Šiluvoje galime matyti Marijos pranašišką žinią Bažnyčios ekumenizmui, kada ji kalvinų katechetui ir bakalaurui sako, kad „čia kitados buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariama ir sėjama“. Tai aiški nuoroda į ekumenizmą, apie kurį Bažnyčia prakalba po beveik 400 metų Vatikano II Susirinkime – kad štai, krikščionys turi būti viena, Bažnyčia yra viena. Marija aiškiai parodo savo motinišką rūpestį ir vaidmenį žmonijos išganymo istorijoje, kurį protestantai galbūt nuvertina: jei mes neturėtume Marijos, neturėtume ir Jėzaus. Taip matome aiškią nuorodą į Eucharistiją, į Kristaus centriškumą Bažnyčioje. Tarsi toks kvietimas, – kad štai į vienybę, į Kristų!
Man asmeniškai labai gražu Marijos apsireiškimą Šiluvoje sugretinti su (Jėzaus) apsireiškimu šv. Pranciškui Asyžiečiui. Anuomet Marija sakė „čia kitados buvo garbinamas mano Sūnus, o dabar ariamą ir sėjama“, o Asyžiuje Jėzus prakalba Pranciškui nuo Kryžiaus: „Pranciškau, eik, atstatyk mano griūvančią Bažnyčia“. Jis, aišku, tada suprato tiesiogiai – reikia tą mažytę, begriūvančią Damijano bažnytėlę atstatyti, bet (vėliau) jis savo gyvenimo veikla atstatė visą Bažnyčią. Būtų galima sakyti su Pranciškumi tuo metu prasidėjo visos Bažnyčios pavasaris.
Marija su šia žinia Šiluvoje tarsi kvietė kartu atstatyti ne tik sugriautą katalikų bažnyčią Šiluvoje, kurią buvo nugriovę kalvinistai, bet atstatyti ir sugriautą katalikų Bažnyčią Lietuvoje. Ji buvo sugriauta po protestantizmo – kalvinizmo bangos, nes Lietuva beveik šimtui metų buvo tapusi protestantišku kraštu. Šiluva buvo kalvinistų centras su biblioteka, kalvinistų kunigų seminarija, kuri ruošė mokinius kalvinistų aukštosioms mokykloms Europoje.
